Panevėžys siekia gerinti iš užsienio grįžtančių vaikų integraciją į švietimo sistemą

Panevėžys
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Austėja Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovai, A. Lipniūno progimnazijos, V. Žemkalnio gimnazijos mokytojai ir projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorė Donata Simonaitienė dalyvavo nuotoliniame virtualiame susitikime. Jame aptarti klausimai, su kokiais iššūkiais susiduria Panevėžio mokytojai, sulaukę iš užsienio grįžusių mokinių, ir kaip iškilusius sunkumus galėtų palengvinti užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos.

„Džiugu, kad Panevėžiui rūpi grįžusių iš užsienio vaikų emocinė būklė, jų integracija į Lietuvos švietimo sistemą. Pedagoge dirbu jau 17 metų, 13 metų dalyvauju lituanistinio švietimo ugdyme, esu lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ Airijos Kavano mieste vadovė. Kadangi vaikus mokau lietuvių kalbos, man labai įdomu sužinoti, kokiomis nuotaikomis jūs gyvenate, kokius mokymosi metodus taikote iš užsienio į Panevėžio mokyklas grįžusiems vaikams, su kokiais iššūkiais susiduriate. Kalbant apie Europą, didžioji dalis lietuvaičių ateityje planuoja grįžti į savo gimtąją šalį. Todėl užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos nori ir gali paruošti vaikus, kad jums, mokytojams, būtų lengviau kuo greičiau juos grąžinti į klases, kuriose mokosi čia gyvenantys mokiniai“, – sako projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorė D. Simonaitienė.

„Malonu matyti šiame pokalbyje dalyvaujančias šaunias mokyklų komandas. Prisimenu pirmą pokalbį su Donata ir džiaugiuosi, kad dabar jau galime dalytis gerąja patirtimi, iššūkiais, su kuriais susiduriate tiek jūs Airijoje, tiek ir mes, čia – Panevėžyje. Noriu pabrėžti, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje, yra laukiami Lietuvoje, konkrečiai Panevėžyje. Naudodamasis proga paprašysiu, kad bendraudama su vaikų turinčiais lietuviais ir planuojančiais grįžti į savo gimtąją šalį, skleistumėte žinią, kad siekiant lengviau integruotis į lietuviškąją švietimo sistemą, būtina lankyti lituanistines mokyklas“, – teigė Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.

Diskusijoje dalyvavę A. Lipniūno progimnazijos ir V. Žemkalnio gimnazijos mokytojai pasidžiaugė, kad kiekvienais metais sulaukia iš užsienio grįžtančių vaikų. Mokyklos vykdo reguliarius susitikimus su tėveliais ir pačiais mokiniais, kuriuose aptaria jų lūkesčius, sėkmes ir nesėkmes. „Atkreipiame dėmesį, kad jaučiamas labai didelis skirtumas tarp grįžusių vaikų, kurie užsienyje lankė lituanistinės mokyklos užsiėmimus, ir tų, kurie jos nelankė. Noriu pabrėžti, kad tik bendromis pastangomis, kompleksiniu darbu – tėvelių, vaikų ir mokyklos – galime pasiekti pačius geriausius rezultatus“, – sako A. Lipniūno progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ligita Urbelienė.

V. Žemkalnio gimnazija vienu iš privalumų išskyrė išlyginamąją mobiliąją grupę, kuri yra pritaikyta lietuviškai nekalbantiems vaikams. Vaikai visus metus mokomi vien lietuvių kalbos, kad jau kitais mokslo metais galėtų eiti į bendrą klasę su kitais mokiniais.

„Kad ir kaip būtų gaila, deja, tik apie 6 proc. lietuvių vaikų lanko lituanistines mokyklas ir sistemingai mokosi lietuvių kalbos, todėl bandysime, kiek įmanoma daugiau į jas pritraukti vaikų. Dar viena bėda, su kuria mes susiduriame – daugiakalbystė. Pastebima tendencija, kad daugelis tėvų nežino, kaip efektyviausia ugdyti tokioje šeimoje augančius vaikus, kurių vienas iš tėvų yra lietuvis, o kitas – užsienio pilietis“, – teigia D. Simonaitienė.

Pasak D. Simonaitienės, šiuo metu užsienyje veikia 11 formaliojo ugdymo mokyklų, kurias finansuoja LR valstybė ir 200 neformaliojo ugdymo mokyklų, kurios veikia savanoriškai. Formaliojo ugdymo mokyklas lanko apie 3 tūkst., o neformaliojo ugdymo mokyklas – apie 8 tūkst. lietuvių. Preliminariais duomenimis diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Lituanistinių mokyklų tikslas – vaikus mokyti lietuvių kalbos, kultūros, geografijos, istorijos, literatūros.

Kovo 12 dieną vyko pirmasis Lituanistinio ugdymo forumas, inicijuotas Vytauto Didžiojo universiteto drauge su Švietimo mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijomis, LR Seimo nare Dalia Asanavičiūte, LR ambasada Airijoje ir Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija, kuriai D. Simonaitienė atstovauja jau 6 metus. Jame pranešimą apie neformaliųjų lituanistinių mokyklų steigimą bei veiklą skaitys ir projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorė D. Simonaitienė. Išsamesnę informaciją apie šį forumą rasite ČIA.

Primename, kad Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Globalus Panevėžys“. Tai patraukli komunikacinė platforma tarp mūsų miesto ir išvykusiųjų. Panevėžys siekia išvykusiuosius informuoti apie naujas iniciatyvas, atliktus darbus, skatinti pačius juos kurti, investuoti, įgyvendinti naujas idėjas. „Globalus Panevėžys“ – tai puikus, sėkmingas, pagreitį įgaunantis projektas, suteikiantis galimybę kiekvienam išvykusiajam ne tik domėtis savo gimtojo miesto naujienomis, bet ir pačiam aktyviai prisidėti, kuriant miesto / šalies gerovę. Interneto svetainėje www.globalus.panevezys.lt skelbiama informacija apie gyvenimo Panevėžyje privalumus, nurodomos palankios sąlygos verslui, mokestinės lengvatos, pateikiama informacija švietimo, socialinio saugumo ir kitais klausimais.