Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje – prietaisas gyvybėms gelbėti

Panevėžys
Audrius Rudys Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) tapo dar viena įstaiga Panevėžyje, turinčia skubios pagalbos atveju prieinamą visiškai automatinį defibriliatorių. Juo bus įmanoma pasinaudoti, jei įstaigoje ar netoli jos prireiktų gaivinti suaugusį žmogų per minimalų galimą laikotarpį iki atvykstant profesionaliems medikams. Panevėžio TLK specialistai, dirbantys Panevėžyje, apmokyti, kaip naudoti šį prietaisą, kad pirmoji pagalba, staiga sustojus žmogaus širdžiai, būtų suteikta tinkamiausiai.

 

Patarimus dėl įrenginio naudojimo davė šį aparatą į Panevėžio TLK atvežęs įmonės atstovas. Pasak jo, sustojus širdžiai, prietaisas padeda atkurti širdies ritmą ir atstatyti vieno svarbiausių žmogaus organų veiklą dar iki atvykstant medikams, o juo naudotis gali kiekvienas – pagal aparato nurodomas žodines instrukcijas.

Svarbu tai, kad prietaisas sukurtas pagal patentuotą ir pacientui saugesnę šveicarų technologiją, kuri defibriliavimo metu apsaugo širdies raumenį nuo pažeidimų. Naudojant visiškai automatinį režimą, aparatas pats analizuoja paciento būseną ir esant reikalui suteikia širdies gaivinimą. „Žinome, kad defibriliatorius turi ne visos Panevėžio įstaigos. Jų yra kai kuriuose prekybos centruose, pavienėse įmonėse. Ne visi šie įrenginiai sujungti su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotimi, jų buvimo vieta ne visais atvejais yra skelbiama viešai.

Apie Panevėžio TLK esantį defibriliatorių pranešėme Panevėžio GMP stočiai. Apie jo buvimo vietą informuos lipdukas ant Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus lauko durų ir šio skyriaus patalpose.

Tikimės, kad tai sudarys geresnes galimybes gelbėti žmonių gyvybes“, – teigia Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas. Panevėžio TLK specialistai išgirdo instrukcijas, kokiu režimu ir kiek laiko gali veikti defibriliatoriaus akumuliatorius, kam skirta kiekviena į defibriliatoriaus komplektą įeinanti priemonė, kaip ją geriausia naudoti, ko nepatariama daryti. Pastebėta, kad prietaisas vertina tik širdį, o ne kitų žmogaus organų veiklą, taip pat įrašo informaciją apie gaivinimą prietaiso atmintyje.

Pristatyme pabrėžta: gaivinant žmogų, prijungtus prie jo kūno elektrodus reikia išlaikyti tol, kol atvyks medikai, o darant dirbtinį širdies masažą, pagalbą teikiantys asmenys, ypač šiuo pandemijos laikotarpiu, patys sprendžia, ar atlikti įpūtimus į burną, ar tai jiems patiems saugu, ar nelaimės vietoje yra galimybė panaudoti nosinaitę, servetėlę ir pan.       

Panevėžio teritorinė ligonių kasa