Angle down Atgal

Pamokos botanikos sode. Kiekvienas mokinys globoja savo medį

Traupio pagrindinė mokykla, įsikūrusi Anykščių rajone, garsėja tuo, kad turi unikalų botanikos sodą. Toks mokyklinis botanikos sodas – vienintelis Lietuvoje, į kurį atvyksta ekskursijos ir iš užsienio šalių.

Vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas pradėtas veisti 1989 metais. Botanikos sodo įkūrėjas, puoselėtojas ir ekskursijų vadovas – ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas-ekspertas Sigutis Obelevičius, už gamtosauginę veiklą 2001 metais apdovanotas Lietuvos Prezidento dr. Valdo Adamkaus premija. Visos sodo augalų kolekcijos yra surinktos vieno žmogaus – S. Obelevičiaus.

Traupio botanikos sodo augalų įvairovė prilygsta pasaulyje žinomiems botanikos sodams. Įkurtų po atviru dangumi botanikos sodų, kurie galėtų pasigirti tokia gausa augalų rūšių, nelengva būtų rasti. Augalai į Traupį atkeliavę iš viso pasaulio ir daugumos jų yra tik po vieną egzempliorių.

Iš pradžių augalų kolekcijos buvo sodinamos tik 5 arų plote. Per 30 metų botanikos sodo plotas labai išsiplėtė ir šiandien užima maždaug 4 ha, iš kurių 1,5 ha – Traupio pagrindinės mokyklos teritorijoje, toliau tęsiasi į Traupio miestelio centrą, driekiasi jazminų ir alyvų alėja iki bažnyčios. Sode tarpsta per 10 tūkstančių augalų rūšių, formų ir veislių: čia įkurtos retųjų augalų, prieskoninių augalų, miško augalų, svogūninių augalų, vandens ir pelkių augalų, Tolimųjų Rytų, Japonijos augalų, Šiaurės Amerikos augalų kolekcijos, aboretumai, rododendrynas, vaismedžių sodas. Botanikos sode galima išvysti mažiausią pasaulyje augalą – volfiją, kai kuriuos nuodinguosius augalus – nuokaną ar dėmėtąją maudą. Sodo kolekcijos nacionalinės floros rinkiniais išsiskiria net iš garsiausių Europos botanikos sodų.

Traupio botanikos sode auga daug augalų, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą: sakura, skėtinė magnolija, japoninis puošmedis, krūminis bijūnas, rudėtasis erškėtis, kurio lapai kvepia šviežiais obuoliais, magelaninė fuksija, laplandinis gluosnis. Čia galima pasigrožėti ir mažuoju skendeniu, gražiažiede veigele, žoliniu šeivamedžiu, žalčialunkiu, kurio 12 uogų gali būti mirtina dozė, hamameliu, amorfa. Puikiai dera ir 25 veislių braškės, auga ir ginkmedis, šilkmedis, kivis. Traupio botanikos sode įkurtas ir tinginio daržas, o jeigu tiksliau – tai biodinaminis daržas. Atskira erdvė skirta kultūrinių augalų įvairovei, įvairių rūšių ir skonių mėtoms, pipirmėtėms, melisoms, kitokiems prieskoniniams, vaistiniams augalams. Tarp egzotinių augalų dygsta grybai. Kiek gi Traupyje užaugo biologų ar bent augalų mylėtojų?

Traupio pagrindinėje mokykloje mokosi keturiasdešimt I–X klasių mokinių ir ugdomi septyni jungtinės ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės vaikai. Kiekvienas mokinys turi savo medį. Atėjęs į pirmą klasę, vaikas pasirenka, kokį medį globos per visą mokymosi mokykloje laiką.

Pasak Traupio pagrindinės mokyklos direktorės Janinos Palikevičienės, botanikos sodo mokymo bazėje vyksta biologijos, gamtos pažinimo pamokos, jau integruojami ir kiti dėstomieji dalykai. Tobulinami esami ir kuriami nauji dalykų takai, pavyzdžiui, ,,Literatūrinis takas“ su devynių rašytojų stotelėmis, ,,Paukščių takas“, rengiamas ,,Mitologinis riedulių takas“. Pradinių klasių mokiniams čia organizuojami piešimo augalų žiedlapiais užsiėmimai.

Traupio pagrindinė mokykla yra kas dvejus metus vykstančio šalies mokyklų edukacinių erdvių konkurso nugalėtoja 2016 ir 2018 metais. Botanikos sodas nėra nei aptvertas, nei ypatingai saugomas, tačiau beveik nepasitaiko atvejų, kad būtų laužomi, niokojami ar vagiami augalų sodinukai. Svarbu, kad Traupyje gyvenantys ir besimokantys vaikai tausoja augalus, neniokoja, nedrasko metų metais puoselėjamo botanikos sodo.

Iš pradžių vaikai, padedami mokytojo, atpažįsta medį (sužino pavadinimą). Per dailės pamokas dažnai augalai piešiami iš natūros įvairiais metų laikais, tapomi ir lipdomi iš molio.

Pradinių klasių mokiniai pavasarį stebi, kaip sprogsta medžio lapai, lenktyniauja, kurio medis pirmas pasipuoš žaliais lapais. Tokiu būdu supranta, kad ne visų medžių vegetacija prasideda vienu metu. Rudenį stebi, kaip keičiasi lapų spalva, kuris pirmasis numeta lapus, subrandina sėklas.

Kai mokinys pramoksta skaityti, savarankiškai ieško informacijos rašytiniuose šaltiniuose, internete, kokiai rūšiai priskiriamas jų globojamas medis, kuo vertingas, iš kur kilęs ir pan.

Vaikai pažįsta kiekvieną augalą, nes pamokos iš mokyklos patalpų persikelia į sodą.

Matematikos pamokos vyksta skaičiuojant augalus, geografijos pamokose praktiškai nustatinėjamos pasaulio šalys ir atliekama daug kitų užduočių.

Pavasarį ir rudenį mokiniai purena žemę aplink savo medžio kamieną, apravi.

Aukštesnių klasių moksleiviai išmoksta medžių pavadinimus visomis užsienio kalbomis, kurių mokykloje mokosi, t. y. anglų, rusų, prancūzų, o kai kurie, kartu su biologijos mokytoju, ir lotynų kalba.

Lietuvių kalbos pamokose gali paaiškinti medžio vardo rašybą, jį išlinksniuoti, sukirčiuoti, nustatyti kirčiuotę.

Per lietuvių literatūros pamokas mokiniai sode tiesiog ateina prie V. Krėvės-Mickevičiaus, A. Baranausko, H. Radausko, K. Binkio kūriniuose minimų augalų ir prie pasvirusio Pauliaus Širvio beržo…

Dažnai rašomi nedidelės apimties rašinėliai, kartais esė, kuriami eilėraščiai. Mokiniai aplanko savo medžius, aptaria juos klasių valandėlių metu.

Paskutinio skambučio dieną (dešimtoje klasėje) simboliškai atsisveikinama su medžiu.

Vaikai suauga, palieka mokyklą ir savo medį, išeina į platų pasaulį…

Betarpiška jaunų žmonių meilė gamtai, ko gero, nedingsta per visą gyvenimą.

SPECIALIAI KRAŠTO NAUJIENOMS

MARGARITA VAINUTIENĖ

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite