Paminėtos Holokausto pradžios ir Šiaulių geto uždarymo metinės

Šiauliai
Vitalio Lebedžio nuotraukos
Reporteris Brigita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Prieš 8 dešimtmečius visoje Lietuvoje prasidėjo vietos žydų naikinimas. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminė karo metu žuvusius tėvynainius, pasimeldė ir uždegė atminimo žvakeles. Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.  

Prie Trakų ir Ežero gatvių kampe stovinčio akmens dega atminimo žvakelės, padėta gėlių. Paminklas, žymintis  Šiaulių geto vartus yra viena iš tų vietų, kur prisimenamos Holokausto aukos, pagerbiamas jų atminimas. 1941 metų birželį-liepą prasidėjo Lietuvos žydų bendruomenių naikinimas. Dar viena svarbi data Šiaulių žydams yra liepos 15-oji, baigiantis karui, tą dieną pradėtas likviduoti Šiaulių getas. Apie 3000 jame gyvenusių žydų buvo išgabenti į Štuthofo koncentracijos stovyklą iš kurios daugelis jau negrįžo.

Trumpoje atminimo ceremonijoje skaudžius to laikmečio įvykius prisiminė Josifas Buršteinas.

„Čia susirinkome paminėti net keleto skaudžių datų. 1941 metų birželio pabaigoje prasidėjo masiniai žydų žudymai, tų pačių metų liepos antroje pusėje nuspręsta steigti Šiaulių getą. Šiais metais minime jau 80-ąsias Holokausto pradžios metines, o prieš 77 metus prasidėjo Šiaulių geto likvidacija“, – sakė Josifas Buršteinas.

Pasak žydų bendruomenės atstovų, iki karo Šiauliuose gyveno apie 9000 žydų, jie sudarė ketvirtadalį miesto gyventojų. Prieš pat karą, mūsų mieste prisiglaudė dar apie 5000 iš kitų gyvenamųjų vietovių pasitraukusių žydų. Didžioji dalis jų neišgyveno Holokausto baisumų.

"To baisaus laikotarpio aukų atminimas mus verčia galvoti apie pamatines žmonijos vertybes, tarp kurių žmogiškumas visada turėtų likti pačia svarbiausia vertybe. Klausantis, kiek aukų pareikalavo Holokaustas vien mūsų krašte, dabar net sunku suvokti tų tragiškų įvykių mastą. Tokios tragedijos niekada daugiau neturi kartotis“, – ceremonijos metu kalbėjo Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.

Skaudžiais prisiminimais pasidalino Ida Vileikienė. Moteris pasakojo gimusi Šiaulių gete, ji viena iš nedaugelio, kuriems pavyko iš jo pabėgti. Net trejų metukų neturinčią mergaitę tėvas įdėjo į pagalvę ir perdavė nepažįstamiems žmonėms. Mažylę priglaudė lietuvių šeima, kurioje ir taip augo keli vaikai. Taip jai pavyko išvengti mirties, tačiau neliko nei vieno iš jos artimųjų.

Šiaulių žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartų paminklinio akmens padėjo gėlių, uždegė žvakes ir Holokausto aukas pagerbė tylos minute.