Paminėtos 77-osios Pirčiupių kaimo tragedijos metinės

Alytus
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Birželio 3-ąją buvo minimos Pirčiupių kaimo tragedijos 77-osios metinės.

Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurias aukojo Valkininkų parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius.

Vėliau visi sustojo prie paminklo Motinai. Čia ir prie memorialo Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Baublys, Valkininkų seniūnijos seniūnas Antanas Juknevičius ir Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja  Laima Denutienė padėjo gėles ir uždegė žvakutes. Kapinaitėse aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, taip pat padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Liūdnas giesmes tragiškai žuvusiųjų garbei ir atminimui giedojo Valkininkų moterų ansamblis.

Šie įvykiai neturi senaties ir jie neskaičiuoja laiko. Pirčiupių kaimo tragedija įamžinta ir Justino Marcinkevičiaus poemoje „Kraujas ir pelenai“, kurios ištrauką garsiai visiems perskaitė Kultūros ir sporto skyriaus vedėja L. Denutienė. Vedėja pažymėjo, kad vokiečiai 1944 m. birželio 3 d. visus tuo metu Pirčiupiuose buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. Gyvi liko tik tie Pirčiupių kaimo gyventojai, kurių tuo metu nebuvo namie. Buvo sudegintos 26 sodybos, o gyvuliai ir gyventojų turtas išgrobstytas. „Šiandien mums visiems sunku net įsivaizduoti, ką patyrė gyvi deginami žmonės, kokį skausmą išgyveno motinos, matydamos degančius vaikus“, – kalbėjo L. Denutienė.

Anot Valkininkų seniūnijos seniūno A. Juknevičiaus, laikui bėgant žaizdos užgyja, tačiau randai išlieka. Seniūnas apgailestavo, kad su kiekvienais metais prisiminančių šiuos tragiškus įvykius lieka vis mažiau. Deja, praėjusiais metais netekome jau paskutinės Pirčiupių kaimo tragedijos liudininkės.