Paminėdami Europos supratimo apie antibiotikus dieną sužinokime tai

Šiauliai
Lolita Strazdauskienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas ir Šiaulių apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė paminėdami š. m. lapkričio 18 d. – Europos supratimo apie antibiotikus dieną – informuoja sveikatos priežiūros specialistus ir visuomenę apie antibiotikus, antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę visuomenės sveikatai, skatinant teisingą antibiotikų vartojimą.

Daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų

Europos ligų kontrolės centro duomenimis, visoje Europos Sąjungoje daugėja antibiotikams atspariomis bakterijomis užsikrėtusių gyventojų, o atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Nerimas, kad visuomenė gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme. Naujų antibiotikų kūrimas gerokai atsilieka, todėl susidariusi situacija kovoje su užkrečiamųjų ligų sukėlėjais darosi grėsminga. Tyrimais įrodyta, kad antimikrobinio atsparumo didėjimas tiesiogiai susijęs su antimikrobinių vaistų vartojimu. Lietuva pagal suvartojamų antibiotikų kiekį Europoje yra viduryje, o Šiaulių apskritis – viena iš pirmaujančių Lietuvoje.

Antimikrobinį atsparumą galima suvaldyti

Tokių Europos šalių, kaip Prancūzijos, Čekijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos patirtis rodo, kad įgyvendinus įrodymais pagrįsto vartojimo principus, užtikrinus infekcijų diagnostikos prieinamumą, panaudojus teisinio ir finansinio valdymo mechanizmus, keliant specialistų kvalifikaciją ir šviečiant visuomenę – galima sukėlėjų atsparumą ne tik stabilizuoti, bet ir gerokai sumažinti. O tokios šalys kaip Švedija, Olandija ir Danija jau yra beveik išvengusios antimikrobinio atsparumo problemos.

Nepagrįstas gydymas ir savigyda – ydingas reiškinys

Ne visada gydytojai tinkamai parenka ir skiria antibiotikus. Stebimas vis didėjantis stipriųjų, plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimo augimas. Tėvams, auginantiems vaikus, ne visada pakanka žinių ir noro teisingai vartoti antibiotikus. Neretais atvejais nustojama vartoti vaistus vos tik vaiko sveikata pagerėja. Nemaža dalis tėvų savo nuožiūra pradeda gydyti susirgusį vaiką vaistais, likusiais po ankstesnio gydymo, ar vaistais, įsigytais iš giminaičių, draugų, interneto ar turgaus. Tokiais atvejais gydymas antibiotikais būna nepagrįstas, netinkamas ar vartojamas virusiniams susirgimams gydyti.

Idealus antibiotiko skyrimas

Antibiotikai turėtų būti skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, pirmiausia pasirenkant siauro veikimo spektro saugius antibakterinius vaistus. Tada gydymas antibiotikais būtų veiksmingas ir ateinančioms kartoms. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad kiekvienas žmogus – gydytojas, skiriantis antibiotikus, sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, gyventojas, vartojantis antibiotikus – turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo.

Bendrieji gydymo antibiotikais principai:

  • Antibiotikai skiriami tik tada, kai numatoma aiški klinikinė nauda.
  • Antibiotikai neskiriami ryklės skausmui, nekomplikuotam kosuliui ir peršalimui gydyti.
  • Atsižvelgiant į ligos sunkumą ir ligonio būklę, pasirenkama viena iš trijų antibiotikų skyrimo taktikų: antibiotikai neskiriami, uždelstas skyrimas ar skiriami nedelsiant.
  • Nekomplikuotais atvejais, aptarus gydymo taktiką su pacientu, uždelsti antibiotiko skyrimą, kol bus žinomi mikrobiologinio tyrimo rezultatai ar išryškės bakterinės infekcijos požymių.
  • Vengti plataus veikimo spektro antibiotikų, kurie didina klostridijos, meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko ir kitų antimikrobiniams vaistams atsparių sukėlėjų paplitimą.
  • Klaritromicinas tinkamas pakeisti eritromiciną, jei pastarasis netoleruojamas dėl šalutinių reiškinių.
  • Pacientams reikia paaiškinti natūralią ligos eigą ir trukmę, nurodyti galimų komplikacijų požymius.