Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Pamario galerijoje – N. Saukienės mažoji retrospektyva
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Birželio 12 d. 08:51

Pamario galerijoje – N. Saukienės mažoji retrospektyva

Klaipėda

Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


178402

Juodkrantėje esančioje Pamario galerijoje šeštadienį bus atidaryta pirmoji tapytojos Nomedos Saukienės kūrybos retrospektyva.

Daug metų Dusetose gyvenanti menininkė puoselėja ryšį su gamta. Išmokusi tenkintis vasaros teikiamais džiaugsmais ir prisimerkdama namuose kalnus įvairių žolynų net ne į vazas, o dažnai į kibirus, „gėlių žanrą“ ji iškėlė į meno aukštumas, pažymima Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus pranešime. Tapyboje Saukienė įprasmino pievų ir darželių gėles, lubinus, svarainius, visokių atspalvių mėlynas gėles, o ankstyvojoje kūryboje sukūrė pašlovinimą alijošiui. Lietuvos dailės istorijoje ji susilygino su nepralenkiama meniškų (ne saloninių!) gėlių tapytoja Brone Mingailaite-Uogintiene (1919–1983). Pagrindinis skirtumas – Saukienės gėlės ne vazoje, o tarpsta gyvenamojoje aplinkoje, jos kaip oras, be kurio negalima išgyventi.

Dailininkė įsižiūri į šalia esantį motyvą, jį pamėgsta ir tapo. Be to, tuose žolynų žolynėliuose neretai nutinka fantasmagoriškų dalykų: myluojasi dvi laputaitės, tarpusavio santykius aiškinasi paukščiai arba saldžiai miega mergaičiukė.

Saukienės darbuose vaikai nenuteikia saldžiai šypsenai: „Žaidimas su dūmais“ (2011), kupinas artėjančios grėsmės nuojautos, turi ryškų egzistencinį matmenį. Menininkės žvilgsniu ji žvelgia į be galo mylimus anūkus Elenytę ir Liudviką, tapo juos, kaip tapė savo mažus vaikus – Moniką ir Mykolą. Gyvenimo duotybės Saukienė nenusaldina, ne(si)graudina, priešingai, teptuko prisilietimu regimus atvaizdus įaugina į meno kūrinį.

N. Saukienė (gim. 1957) ilgokai buvo savo vyro Šarūno Saukos kūrybos šešėlyje. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio kurianti autorė tapo ryškiau matoma, pripažinta tik 2017 m., kai pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją, nors profesionalai ją, kaip talentingą tapytoją, vertino ir iki tol.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA