Jausmą, kai susirūpinimą ir abejones dėl vaiko raidos specialistai įvardija autizmo diagnoze, tėvai dažnai apibūdina, kaip žemės susvyravimą po kojomis. „Dabar, kai sūnui penkiolika, dalis mums nerimą kėlusių sunkumų atrodo lyg svetimi, sunkiai besuvokiami. Išrankumas maistui, sudėtinga plaukų priežiūra, aplinkos garsų baimės – viskas pamažu sprendėsi tiek ir taip, kaip galėjo. Patys paleidę kontrolę ir pakeitę požiūrį, atradome daugiau džiaugsmo kasdienybėje“, – dalijasi Kristina Radžvilaitė, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ narė, psichikos sveikatos ambasadorių judėjimo „Žvelk giliau“ koordinatorė.