REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Liepos 15 d. 18:27

Pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


91431

Liepos 13-ąją Ukmergės rajone nusilenkta tremtį patyrusių ir joje žuvusiųjų atminimui.

Lietuvos laisvės kovotojams skirtas paminėjimas prasidėjo prie partizanų kapų Dukstynos kapinėse. Čia pagerbtas prieš penkerius metus mirusio monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimas, padėta gėlių bei uždegtos žvakutės prie jo kapo.

„Šiandieną monsinjoras mus kviečia minčių ir širdžių vienybei. Neegzistuoti, neprisitaikyti prie pseudovertybių ir pseudokultūros, bet gyventi išlaikant autentišką savitumą. Svarinsko epocha tikrai nėra pasibaigusi. Ji tik prasideda. Šiandien. Čia ir dabar.

Kai turime įsipareigojimą, pasak Popiežiaus Pranciškaus, būti vilties švyturiais. Kad Lietuva būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę, skatinant kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamų teises, ir kad būtų Lietuva susitaikymų ir skirtingumų harmonijos mokytoja.

Nežinau kaip jums, bet man būnant šioje vietoje norisi tarti: „Ačiū Dievui, kad monsinjoras Alfonsas buvo, be abejo, jis yra ir bus autentiška dovana Lietuvai, kad jis išliks tuo balsu, kurį mums lyg aidą beliks tik išgirsti, pakartoti ir perduoti ateities kartoms“, - kalbėjo kunigas Nerijus Pipiras.

Vėliau iškilmių dalyviai persikėlė į monsinjoro A. Svarinsko įkurtą Didžiosios Kovos apygardos partizanų parką Kadrėnų kaime. Čia arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino tris naujai pastatytus koplytstulpius. Pirmasis, skulptoriaus Rimanto Zinkevičiaus sukurtas, yra skirtas Popiežiaus Pranciškaus garbei bei atminimui - amžiams primins 2018 metų rugsėjį įvykusį Popiežiaus Pranciškaus apsilankymą Lietuvos žemėje.

Antrasis to paties autoriaus kūrinys – koplytstulpis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos aštuoniems signatarams, partizanų vadams: Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909–1954), Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918–1957), Petrui Bartkui-Žadgailai (1925–1949), Leonardui Vilhelmui Grigoniui-Užpaliui (1905–1950), Aleksandrui Grybinui-Faustui (1920–1949), Vytautui Gužui-Kardui (1920–1949), Broniui Liesiui-Nakčiai (1922–1949), Juozui Šibailai-Merainiui (1905–1953). Prie šio koplytstulpio žodį tarė profesorius Arūnas Gumuliauskas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas. Taip pat kalbėjo į renginį atvykusi vieno iš 1949 metų Vasario 16-osios deklaracijos signatarų - partizano Adolfo Ramanausko dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ji pristatė ir savo išleistą knygą „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“.

Trečiasis pašventintas koplytstulpis skirtas šviesiam arkivyskupo Mečislovo Reinio - vienos ryškiausių asmenybių XX a. pirmosios pusės Lietuvos istorijoje atminimui. Skelbiama, jo kankinys arkivyskupas M. Reinys buvo dorovės (ypač jaunimo) puoselėtojas, tikėjimo liudytojas, niekada jo neišdavęs, filosofas, diplomatas, politikas, visuomenės veikėjas, poliglotas, ypatingos tvirtybės žmogus ir, be jokios abejonės, mokyčiausias XX a. pirmos pusės kunigas Lietuvoje. Šiemet yra minimos 135- osios jo gimimo metinės. Šio koplytstulpio autorius – skulptorius Adolfas Teresius.

Vėliau parke susirinkę dvasininkai aukojo Šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovotojus. Jų metu giedojo Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis.

Po Šv. Mišių ant scenos kalbėti lipo Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, humanitarinių mokslų daktaras Gediminas Mikelaitis, Vilniaus universiteto (VU) filosofijos doktorantas Vytautas Sinica.

Susirinkusiems koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė), Ukmergės rajono tremtinių choras „Tremtinys“ (vadovė Julija Juodienė). Šventės dalyviai vaišinosi žirnių koše ir arbata.

Renginį vedė Albina Saladūnaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės –Bitės viešosios darbuotoja. Šventės rėmėjai: vyskupas Jonas Kauneckas ir Ukmergės rajono savivaldybės meras R. Janickas.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA