Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Pagarbos ir meilės nusipelnė kiekvienas
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2018 m. Kovo 15 d. 08:46

Pagarbos ir meilės nusipelnė kiekvienas

Marijampolė

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


31698

Kalbant apie meilę savo šaliai, labai svarbu ugdyti pilietiškumo jausmus nuo vaikystės. Šeimoje vaikas išmoksta kalbėti gimtąja kalba, sužino jos tradicijas, pradeda suvokti savo tautinę priklausomybę, pažinti savo tautos kultūros ir bendrąsias žmogaus vertybes. Šeima tautinį auklėjimą pradeda, o ugdymo įstaiga bendradarbiaudama su šeima jį puoselėja. Todėl mes, auklėtojos, kartu su ugdytiniais bei jų tėveliais stengiamės puoselėti lietuviškas tradicijas ir papročius bei minėti valstybines šventes.

Kovo 11-oji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Darželyje daug kalbėjome su vaikais apie Lietuvą, papročius, tradicijas, žmones, apie tai kaip svarbu užsiauginti pasididžiavimą, kad esi lietuvis, kad tau yra nuo gimimo patikėta misija daryti gerus darbus. Šią dieną su ugdytiniais nutarėme aplankyti Marijampolės specialiuosius globos namus. Pasidalinti gerumu su vienišais seneliais nuvykome kartu su folklorinio ansamblio „Patrimpas“ pasirodymu ir „Aitvarų“ grupės ugdytinių bei auklėtojų veltomis trispalvėmis širdelėmis. Visi buvome pakviesti į koplytėlę. Vaikai iš visos širdies dainavo dainas apie Lietuvą, šoko ir deklamavo eilėraščius.

Buvo džiugu matyti besišypsančius senolių veidus, stebinčius dainuojančius bei šokančius vaikus. Kokiu gerumu ir išdidumu švietė visų akys, kai susikabinę rankomis giedojome Lietuvos himną. Senolių ir vaikų balsai susiliejo į tokią darnią visumą, kad net kūnu perbėgo šiurpuliukai. Koplytėlės erdvėje
tvyrantis gerumas suspindo ašaromis globos namų direktorės, darbuotojų, renginyje dalyvavusių kunigų ir senelių akyse, kai mažieji segė savo rankomis nuveltas trispalves širdeles. Džiugesys spindėjo ir penkiamečių vaikų veiduose.

Nuo pat mažens išmokti gerbti seną žmogų, jam padėti yra mūsų visų pareiga. Net įsivaizduoti sunku, kiek džiugesio atsiranda senų žmonių akyse, kuomet juos pakalbina, pabendrauja, parodo dėmesį jaunimas, o ypač vaikai. Tad mes pedagogės, ugdydamos vaikus, privalome skatinti nepamiršti gero žodžio ir dėmesio senesniam žmogui.

Regina Ramanauskienė, Marijampolės l.- d. „Rūta“ auklėtoja



REDAKCIJA REKOMENDUOJA