P. Auštrevičius: Ursulos von der Leyen kalba – atsakas tiems, kurie mano, kad Europos Sąjunga silpnėja

Vilnius
Asociatyvi freepik.com nuotr.
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Rugsėjo 16 dieną Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje skaitė metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, kuriame pristatė savo viziją dėl Europos. Specialiai šiai progai surengtoje spaudos konferencijoje įžvalgas apie pirmininkės kalbą išsakė europarlamentarai P. Auštrevičius, R. Juknevičienė, A. Kubilius, A. Maldeikienė, L. Mažylis, J. Olekas ir B. Ropė.

Lietuvos europarlamentarai vieningai pritarė, kad šių metų Ursulos von der Leyen metinė kalba pasižymėjo ypatingu optimizmu, nepaisant to, kad tai buvo pirmasis pasisakymas po pandemijos, sukėlusios daug rūpesčių ir iššūkių visam pasauliui. Lyginant su Ž. K. Junkerio kalbomis, Ursulos von der Leyen metinė kalba išsiskyrė savo maniera ir humanistine retorika.

Pandemija – visos Europos rūpestis

Lietuvos europarlamentarai išskyrė kelis svarbiausius Pirmininkės metinės kalbos akcentus. Visų pirma, tai pandemijos iššūkiai. Ursulos von der Leyen mintis, kad turime semtis patirties iš sveikatos krizės ir kurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą, parodė, kad pandemija turi būti visos Europos Sąjungos rūpestis, didesnis dėmesys turi būti skiriamas visai sveikatos sričiai.

Akcentuodama šalių vienybę Pirmininkė kvietė susitelkti, toliau atsakingai ir atsargiai kovoti su pandemija, kuri, panašu, dar neketina išsikvėpti ar susilpnėti.

Visgi europarlamentaro S. Jakeliūno požiūriu, kalboje trūko didesnio dėmesio pandemijos kilmei, valdymui, liko neaišku, kaip šalims narėms išeiti iš krizės, kaip tai atsilieps ateičiai.

Dėmesys klimato kaitai

Ursulos von der Leyen savo kalboje išsakė didžiulį susirūpinimą klimato kaita, iškeldama Europos žaliojo kurso idėją. Jo esmę sudaro tikslas – iki 2050 metų tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos Komisijos Pirmininkė iškėlė tikslą – sumažinti išmetamą teršalų kiekį bent 55 proc. Pasak Pirmininkės, tai padėtų pasiekti, kad globalinis atšilimas neviršytų 1,5 °C. Kalbėdama šia tema Pirmininkė akcentavo šalių susitelkimą ir bendrystę, nes tik bendromus jėgomis galima pasiekti užsibrėžtą tikslą. 

Pasiųsta žinutė Baltarusijai

Europos Komisijos Pirmininkė pabrėžė, kad Europa turi ne tik tvirčiau reaguoti į pasaulinius įvykius, bet stiprinti ryšius su savo draugais bei sąjungininkais, detaliau aptardama santykius su Kinija, JAV, Didžiąja Britanija.

P. Auštrevičius Ursulos von der Leyen kalbą apibūdino, kaip „atsakingos politikės kalbą apie Europos Sąjungą, su aiškiai išsakyta pozicija, jog Europos Sąjunga tik stiprėtų. Tai tarsi atsakas tiems, kurie mano, kad Europos Sąjunga silpnėja“. Europarlamentaras teigė, kad Europos Komisijos pirmininkė pakankamai dėmesio skyrė užsienio politikai, akcentuodama diplomatinių santykių palaikymą ne tik su Europos Sąjungos kaimynėmis, bet ir su JAV, Kinija.

Kaip ir tikėtasi, metinėje kalboje Ursula von der Leyen palietė ir šiuo metu opią Baltarusijos temą. Europos Komisijos Pirmininkė pasmerkė brutalią Baltarusijos valdžios reakciją į taikius demonstrantus, pavadino ją gėdinga: „Jie nėra kažkieno šachmatų lentoje stumdomos figūrėlės“. Europarlamentarės R. Juknevičienės teigimu, buvo pasiųsta stipri žinutė, kad Europos Sąjunga Baltarusijos žmonių pusėje.

Visgi B. Ropė pasigedo stipresnės retorikos Baltarusijos klausimu. Pasak europarlamentaro, naratyvas šia tema po truputį stiprėja, bet stebint įvykių eigą, turėtų būti dar griežtesnis.

Vertybinis pamatas

Pasak P. Auštrevičiaus, Europos Komisijos Pirmininkė didelį dėmesį skyrė europinių vertybių reikalams, akcentuodama lygybę, pasmerkdama visų rūšių diskriminaciją.

Ursula von der Leyen akcentavo, kad Europos Sąjungoje turi būti paisoma darbuotojų orumo ir iškėlė idėją padėti šalims narėms nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio sistemą.

Kaip ir tikėtasi, Europos Komisijos Pirmininkė palietė ir nelegalių imigrantų klausimą, pabrėždama, kad tai visos Europos problema, kurią reikia spręsti vadovaujantis žmogiškumo ir humaniškumo principu.

Pasak J. Oleko, Ursulos von der Leyen kalbos kryptis ne tik didieji projektai, bet ir dėmesys socialiniam ramsčiui, oriam ir sąžiningam atlyginimui Europoje. Visgi, pasak europarlamentaro, pritrūko dėmesio žemės ūkiui, tradicinei europos kultūrai ir veiklai, regionų išlyginimui.

Net ir kalbėdama apie Rusiją, Ursula von der Leyen liko ištikima humanistiniam požiūriui, teigdama kad ieškant sąlyčio taškų su Rusija svarbiausia ne dujotiekis, o vertybės.