Angle down Atgal

Otelo sindromas: kai pavydas virsta manija

Šis klastingas jausmas tikriausiai pažįstamas visiems ir yra visai natūralus. Žinoma, kol neperžengia ribų.

Pavydas – tikras jausmas, o ne emocijos. Ir tai labai svarbu įsidėmėti: jis kyla dėl kito žmogaus, o ne dėl kokios nors situacijos. Tiesa, pavydo jausmą dažnai lydi tokios emocijos, kaip nerimas ir pyktis. Visa tai tam tikru būdu susiję su baime prarasti artimą žmogų, kurią yra išgyvenęs jei ne kiekvienas, tai bent tikrai kas antras.

Pavydo jausmas santykiuose pasireiškia įvairiai, bet svarbu prisiminti, kad jis normalus tada, kai jūs pavydėdami galite sau atsakyti į klausimus: „Ar aš tikrai pavydžiu?“ (t. y. ar galiu identifikuoti konkretų jausmą ir priimti jį) arba „Kokia mano pavydo priežastis?“ (t. y. suvokti, kas konkrečiai privertė mane jaustis būtent taip). Viskas, kas išeina už šių ribų, jau kokia nors patologijos forma.

Kaip susigaudyti, kur yra riba tarp natūralaus jausmo ir maniakiškos idėjos?

Terminą Otelo sindromas (arba patologinio pavydo sindromas) įvedė britų psichiatras Johnas Toddas praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Jis aprašė elgseną žmogaus, kuris nesugeba kontroliuoti savo reakcijų bei elgsenos, kuriam pavydas kyla net tais atvejais, kai objektyviai kilti negalėtų.

Pavydas tiesiog graužia tokį žmogų, dėl to jo emocijos tik stiprėja. Svarbu pabrėžti, kad Otelo sindromas gali kilti spontaniškai, tačiau dauguma atvejų jis vystosi kartu su kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui, šizofrenija ar kompulsyviniais sutrikimais.

Kaip kitam žmogui, kuris pats nėra kankinamas pavydo, atpažinti patologinį pavydą nuo paprasto? Tai gana paprasta, nes Otelas reaguos į tokį elgesį, kurį jis suvoks kaip įtartiną.

Otelo reakcijas galima suskirstyti į tris grupes:

1. Intelektualinės reakcijos

Jos pasireiškia pavyduolio siekimu analizuoti ne tik patį neištikimybės faktą, bet ir jos priežastis. Jis kurs vientisą paveikslą, pats sugalvos trūkstamus momentus ir darys ateities prognozes. Jo reakcija pasireikš apmąstymais, užsisklendimu savyje, išsiblaškymu. Tariama neištikimybė užvaldys visas jo mintis, jis naudos savo protinius resursus tik šiai problemai su retomis išimtimis.

2. Afektyvios reakcijos

Jos pasireiškia didesniu nei įprastai emocionalumu. Būdingiausios emocijos, kurias žmogus išgyvena priepuolio metu, – pyktis, neapykanta, panieka sau ir partneriui, nusivylimas. Be to, kaip ir bet koks sutrikimas, Otelo sindromas vystosi bangomis, tai pasireikšdamas piko forma, tai aprimdamas remisijoje.

3. Elgsenos reakcijos

Pasireiškia kovoje. Tai gali būti bandymai atkurti santykius su įkalbinėjimais, maldavimais, grasinimais arba atsisakymu išsaugoti santykius, atsiribojimu, perdėtu santūrumu, pernelyg (sureikšmintu ) rimtu požiūriu į partnerį.

*Įkyrios mintys apie neištikimybę kankina Otelą, neleidžia jam valgyti ir miegoti, trukdo nukreipti dėmesį į kitus dalykus. Įkyrios mintys apie partnerio išdavystę, kurią pavyduolis įsivaizduoja su ryškiausiomis detalėmis ir spalvomis, kyla nevalingai, jis negali jų nuslopinti valios jėga.

*Objektyvumo atsisakymas. Jeigu neištikimybės nebuvo, tai Otelasatkakliai stengsis paneigti šį faktą, pateikdamas vis naujų ir naujų argumentų, kad įrodytų savo tiesą. Jis kaltins jus tuo, ko jūs veikiausiai net nedarėte, nuoširdžiai gindamas savo įsitikinimą. Jeigu neištikimybės faktas pasitvirtins, didelė tikimybė, kad Otelasignoruos situaciją vis labiau, prigalvodamas naujų momentų ir kurstydamas, kankindamas save.

*Kliedesio idėjos. Jo pretenzijos vis dažniau būna be pagrindo ir nelogiškos, ką pats pavyduolis puikiai supranta, bet jis negali liautis ieškoti neištikimybės „įkalčių“. Jis pažeidžia kito asmeninę erdvę – skaito partnerio korespondenciją, klausosi pokalbių, krausto kišenes, rausiasi tarp daiktų ir pan. Jis gali pereiti ir prie fizinių suvaržymų, pavyzdžiui, uždrausti bendrauti su kai kuriais žmonėmis ar net išeiti iš namų.

Kodėl tai pavojinga ir ką daryti?

Patologinis pavyduolis gali imtis vieno vaidmens po kito: nuo manipuliatoriaus iki detektyvo, nuo detektyvo iki agresoriaus. Jis gali kenkti ir fiziškai, ir psichologiškai partneriui ir aplinkai, į kurią projektuos savo emocinę būseną. Didelė tikimybė, kad jis gali tapti pavojingas pats sau: dusinantis kaltės jausmas gali sukelti net suicidinių minčių.

Kaip ir bet kokį psichologinį sutrikimą, patologinio pavydo sindromą reikia gydyti – arba medikamentais, arba psichoterapija, kuri padės teisingai parinkti prioritetus, išmokti adekvačiai vertinti savo elgesį ir suformuoti teisingą požiūrį į save.

Jeigu partneris pradėjo elgtis kaip tikras beprotis, reikia susimąstyti.

Šaltinis: Wmj.ru

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite