Angle down Atgal

Opozicija blokuoja laisvės atėmimo bausmių griežtinimą už koronaviruso platinimą

Seimo opozicija antradienį dar kartą blokavo Vyriausybės siūlymą griežtinti laisvės atėmimo bausmes už koronaviruso platinimą pažeidžiant privalomus sveikatos apsaugos reikalavimus.

Konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai nesiregistravo balsavimui, todėl nepavyko surinkti kvorumo, reikalingo Baudžiamojo kodekso pataisoms priimti.

Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė tikina, kad griežtesnės bausmės padės atgrasyti žmones nuo lengvabūdiško ir pavojingo elgesio, tačiau kritikai pataisas vadina problemų sprendimo imitavimu, kuris tik iškreipia visą sankcijų sistemą.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas paragino Seimo vadovybę neteikti balsavimui siūlymo didinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki penkerių metų tiems asmenims, kurie būtų pripažinti kaltais dėl susirgimo išplatinimo ar epidemijos sukėlimo.

„Kam čia bandyti stumti tą balsavimą? Bus ir kitą kartą tas pats“, – perspėjo opozicijos atstovas.

J. Sabatausko teigimu, opozicija galėtų pritarti kitam pasiūlymui – numatyti iki vienų metų nelaisvės, jei būtų įrodyta, kad apie savo ligą įspėtas žmogus nesilaikė apsaugos priemonių ir taip sukėlė pavojų kitiems užsikrėsti. Šiuo metu už tai gresia bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Tai – antras kartas, kai opozicija nesiregistruodama blokuoja įstatymo priėmimą.

S. Skvernelis antradienį pareiškė neketinantis atsiimti siūlymo griežtinti baudžiamąją atsakomybę – jis tikino, kad laisvės atėmimo bausmė išskirtiniais atvejais gali suveikti atgrasančiai.

„Pagrindinė mūsų sėkmė bus, jeigu bus atsakinga visuomenė, suprantanti, kad didžiausias pavojus yra viruso dalinimasis mūsų visuomenėje. Bet yra žmonių, kurie, deja, to nesupranta ir nesupras. Dėl to sankcijos turi būti adekvačios“, – iš Seimo tribūnos sakė ministras pirmininkas.

„Kalbame tais atvejais, kada dėl vieno neatsakingo asmens, žinančio, kad jis serga, kad jis turi šitą virusą ar panašų virusą, yra užkrečiama pakankamai didelė mūsų populiacijos dalis – sąmoningai, pabrėžiu. Tai galbūt iš tikrųjų net ir laisvės atėmimo sankcija turėtų suveikti atgrasančiai. Čia mes kalbame apie išskirtines sąlygas, ne kasdieninę veiklą“, – kalbėjo premjeras.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja teisės klausimams Jūratė Šovienė praėjusią savaitę sakė, kad praktinis baudžiamosios atsakomybės taikymas koronaviruso atvejams dėl pačios ligos plitimo pobūdžio yra labai abejotinas.

Jos teigimu, ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką nusikalstamumo prevencijai.

Kriminologas Gintautas Sakalauskas teigia, kad baudžiamoji atsakomybė jokių socialinių problemų nesprendžia, o tik iškreipia sankcijų sistemą, represinėms struktūroms siunčia žinią elgtis griežčiau, nors toks griežtumas gali tik dar labiau pabloginti situaciją, pavieniams asmenims didesnės sankcijos skaudžiai ir neproporcingai „kals per galvą“, o bendra situacija nuo to nepasikeis.

„Kaip ir kiekvienos krizės atveju, svarbu rasti „atpirkimo ožių“, taip primityviai skatinamas bendruomenės solidarumas ir atkuriama ramybė. Niekada nebus taip, kad visi be išimties laikysis visų normų. O jų laikymosi mastai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir priimamais sprendimais, komunikacijos, bendradarbiavimo, normų aiškumo ir jų prasmės suvokimo, geros krizių vadybos, solidarumo... Viso to jokia teisinė atsakomybė ar jos griežtinimas negali sukurti“, – teigė kriminologas.

Seimas praėjusią savaitę jau sugriežtinto administracinę atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus – padidintos piniginės baudos, o teisė surašyti protokolus suteikta policijai ir kai kurioms kitoms teisėsaugos institucijoms. Policijos pareigūnai pagal naująjį įstatymą jau nubaudė daugiau kaip 200 žmonių.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite