Olimpinį kelialapį iškovojęs alytiškis K. Girulis: „Tai tarsi bilietas į nuvažiuojančio traukinio paskutinį vagoną“

Alytus
K. Girulis. LTOK nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Iškovotas kelialapis į liepos pabaigoje prasidėsiančias Tokijo olimpines žaidynes alytiškiui šauliui Karoliui Giruliui – ne tik asmeninio rezultato rekordas ir aukščiausias 23-ejus metus besitęsiančios karjeros laimėjimas, bet ir, pasak jo, „bilietas į nuvažiuojančio traukinio paskutinį vagoną“.

„Tai pasaulinio dėmesio vertas istorinis pasiekimas. Nepriklausomoje Lietuvoje nėra buvę, kad šaudymo sporto atstovas savo rezultatu iškovotų kelialapį į olimpines žaidynes. Buvo gavusių laukinę kortą – šaliai arba asmeniškai sportininkui skiriamą kvietimą, tačiau tik tiek“, – pažymi pašnekovas.

Ką tik Kroatijoje praūžusiame Europos čempionate jam atiteko vienintelis likęs „senajam žemynui“ skirtas kelialapis šautuvo pratime 3×40. Kvalifikacijoje alytiškis buvo trečias, taip užsitikrindamas vietą finale. Olimpinę licenciją K. Girulis iškovojo šaudant žemo kalibro šautuvu iš trijų valstijų (klūpint, gulint, stovint). Jo rezultatas buvo vos 4 taškais mažesnis už dabartinį pasaulio rekordą.

Iš aštuonių finalininkų tik Lietuvos ir Vengrijos atstovai neturėjo vietos Tokijo olimpinėse žaidynėse. Dėl diskvalifikacijos iš varžybų pasitraukus vengrui, Lietuvos delegaciją pasiekė džiugi žinia – vienintelis kelialapis, dar net nestartavus finale atiteko K. Giruliui, treniruojamam alytiškio Česlovo Pavilonio ir serbo Nemanjos Mirosavljevo.

„Įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Emocijų antplūdis buvo milžiniškas“, – įspūdžiais su portalu Dzūkijosveidas.lt dalijosi ką tik iš Kroatijos sugrįžęs K. Girulis ir prisipažino, jog važiuodamas į čempionatą, kuriame varžėsi maždaug 80 geriausių Europos šaulių, didelių vilčių neteikė. Nors, pasak jo, svajonės egzistuoja visada, tačiau konkrečių vizijų niekada nebūna.

Jų šaulys iš Alytaus esą neturi ir Tokijo olimpinėse žaidynėse. „Jau vien patekimas į olimpiadą yra pergalė. Nesinori savęs apkrauti kažkokiais siekiais, tikslais. Rezultatą ir kam sukris visos žvaigždės, parodys varžybų diena, – sako K. Girulis. – Važiuoju pasiruošęs garbingai atstovauti savo šalį. Kažkokio ypatingo ruošimosi iki išvažiavimo neplanuoju, tiesiog analizuosiu programos pakeitimus, šiek tiek su treneriais pastrateguosime, pasidėliosime taktikas. Pasikliausiu savo 23-ejų metų įdirbiu, atsipalaiduosiu, susidėliosiu mintis ir pasidžiaugsiu suteikta galimybe“.

Kaip tai nutiko, jog karantino laikotarpis, daugeliui sportininkų kainavęs prarastą fizinę formą, įgūdžius ir pergales, K. Giruliui atvirkščiai – atnešė milžinišką sėkmę? Pašnekovas sako, jog šaudymo sporte sportinė forma ir įgūdžiai nėra labai aktualūs, pagrindinį vaidmenį čia vaidina psichologija ir vidinė pusiausvyra, o karantino laikotarpiu jam kaip tik pavyko pailsėti protiškai, atsirado varžybinis alkis, noras pradėti kažką iš naujo. „Aukšto lygio varžybose daugmaž visi šauliai savo technika yra arti vienas kito, pergales ar pralaimėjimus daugiausiai nulemia psichologinė būsena“, – pažymi K. Girulis.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“