Obelynė – jau valstybės saugomas kultūros paveldo objektas

Kaunas
T. Ivanausko sodybos namas. KPD nuotrauka
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodyba, esanti Kauno rajone, Akademijos seniūnijoje, jau paskelbta valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektu (unikalus kodas – 30812). Sodyba į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta dar 2006 metais. 2007 metais inicijuota skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

2020 metų birželio 25 d. Kultūros ministras pasirašė įsakymą „Dėl gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodybos paskelbimo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir šio objekto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“. Sodyba saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui.

1925 metais įkurtos sodybos kompleksą sudaro T. Ivanausko Obelynės sodybos namas, ūkvedžio namas, paukštidė, klojimas, rūsys, parkas, sodas. Teritorija užima 43 686.00 kvadratinių metrų plotą. Vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas), istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), kraštovaizdžio, memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), želdynų (lemiantis reikšmingumą unikalus).

Čia 1920-1970 metais gyveno ir mokslinius tyrimus vykdė Lietuvos biologijos mokslų daktaras, akademikas T. Ivanauskas (1982-1970). 1919 metų liepos 15 d. padedant prof. P. Matulioniui, įsteigė Gamtos tyrimų stotį ir Zoologijos muziejų, kuriam vadovavo iki 1945 metų.

1922-1940 metais buvo Lietuvos universiteto (nuo 1930 metų – Vytauto Didžiojo universiteto) profesorius, Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedros vedėjas. Su žmona Honorata organizavo pirmąją „Nacionalinę paukščių dieną“ bei „Medžių sodinimo šventes“, kurių metu pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. 1921-1939 metais - „Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos“ įkūrėjas ir pirmininkas, 1927-1938 metais redagavo žurnalą „Medžiotojas“. 1929 metais Obelynėje (Kauno r.) įkūrė kailinių žvėrelių fermą, o 1938 metais - Zoologijos sodą Kaune. 1940 metais tapo biologijos mokslų daktaru. Organizavo mokslines ekspedicijas į 12 pasaulio šalių. 1941 metais buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1945 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. 1952-1954 m. T. Ivanauskas buvo LŽŪA Miškininkystės katedros vedėjas, 1954-1965 metais - KMI Bendrosios biologijos katedros vedėjas,1954-1970 metais tos katedros profesorius. Parašė 37 knygas ir brošiūras. Svarbiausias jo veikalas - „Lietuvos paukščiai“ (3 kn.), už kurį 1959 m. buvo apdovanotas respublikine premija. Taip pat parašė 2 vadovėlius, 15 mokslinių veikalų, daugiau nei 600 straipsnių periodiniuose leidiniuose: „Kosmos“, „Kultūra“, „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Mūsų girios“, „Tautos ūkis“ ir kt. T. Ivanausko vardu pavadinta nauja vabzdžių gentis Ivanauskella.

Už Zoologijos muziejaus įkūrimą apdovanotas Gedimino ordinu, įvairiais raštais, medaliais ir kitais apdovanojimais. 1963 metais Lietuvos televizijos užsakymu sukurtas dokumentinis filmas „Iš dainų atskridę paukščiai“ apie Žuvinto rezervato įkūrėją Tadą Ivanauską (rež. Petras Abukevičius). Apie 1930 metus profesoriaus garbei buvo sukurtas medalis. 1977 metais Aloyzas Janušauskas sukūrė jam skirtą bronzinį medalį, 1978 metais J. Grybauskas iš Betygalos išdrožė medinį profesoriaus biustą, kuris saugomas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje Kaune. 1998 04 25 serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas 0,5 Lt pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė), o 2002 m. - proginis vokas .

(1973 metais) po profesoriaus mirties Obelynėje T. Ivanausko įdukros Eleonoros Baltuškevičienės iniciatyva įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus. 1997 metais ant namo-muziejaus sienos atidengta medinė atminimo lenta su bareljefu: „Akad. Tadas Ivanauskas (1882 12 16-1970 06 01) Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai“ (tautodail. Leonas Juozonis).