Virginija (dešinėje) degustatoriams dalina pomidorų kąsnelius.
Angle down Atgal

„O pomidorai tada atrodo tokie gražūs...“

Šeštadienį Felikso ir Virginijos Lisevičių sodyboje vyko Širvintose ko gero dar negirdėtas įvykis - pomidorų degustacija. Virginija yra ne tik stalo teniso metodininkė, tačiau ir pomidorų auginimo ekspertė, kolekcionuojanti įvairių pomidorų veisles. Į Pasaulio širvintiškių susitikimą, minint Pasaulio lietuvių metus, atvykusi iš Vokietijos Daiva Zühlke yra Virginijos dukterėčia, jos iniciatyva ir buvo surengta pomidorų šventė. Šventės dalyvių nors viena aprangos detalė turėjo būti geltonos arba raudonos, mums įprastos pomidorų spalvos. Vėliau paaiškėjo, kad galima buvo apsirengti kone visų spalvų drabužiais, mat grynai raudonos ar geltonos spalvos pomidorų degustacijos šventėje buvo mažai. Pokalbio metu paaiškėjo, jog Daiva labai mėgsta valgyti pomidorus, o Virginija - auginti, todėl abi labai gražiai sutaria...

„Sveiki atvykę į pirmąją Širvintų pomidorų degustaciją. Virginiją mes jau penkis metus vadiname Pomidorų Karaliene. Ši degustacija galbūt ateityje taps tradicine ir į ją susirinks keli šimtai gerbėjų. Man labai smagu, kad Širvintos turi tokių įvairiose srityse iniciatyvių žmonių. Veislinius pomidorus auginti Virginija pradėjo prieš penkerius metus. Šiaip ji daržininkė nuo vaikystės, kai buvo maža, turėjo savo lysvelę, kurioje augino pomidorus. Pomidorai į Europą atkeliavo 16 amžiuje, juos atvežė ispanų pirkliai. Pirmoji europiečių reakcija į juos nebuvo teigiama. Pradžioje jis domino kaip dekoratyvinis arba net vaistinis augalas. Spėjama, kad pomidoras buvo vadintas ir „poma amoris“, kitaip tariant „meilės vaisiumi“, nes jam priskirtos ir afrodiziakinės savybės. Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau apie 200 metų pomidorai Britanijoje be dekoratyvinės paskirties buvo naudojami tik medicinoje - kaip sudėtinė balzamų nuo nudegimo bei niežulio dalis, vaistas nuo galvos skausmo ir podagros. 1700-ųjų viduryje klaidinga nuomonė pradėjo sklaidytis ir britai, nusižiūrėję nuo emigrantų iš Pietų Europos, po truputį ėmė įtraukinėti pomidorus į savo patiekalus. Jau 18 amžiaus pabaigoje pomidorai buvo gausiai naudojami padažuose, troškiniuose, sriubose. Atlikti mokslininkų testai parodė, kad valgiui vartojami apdoroti pomidorai apsaugo odą nuo žalingo saulės poveikio, senėjimo ir priešlaikinių raukšlių susidarymo, deaktyvuoja vėžines ląsteles“, - apie Virginiją ir apie jos augintinių kelią į Europą papasakojo viešnia iš Vokietijos.

„Šiais metais auginu 52 rūšių pomidorus, iš jų 34 veisliniai. Gaila, kad mano šiltnamis nedidelis, tačiau tikiuosi, kad mano vyrai (vyras ir sūnūs) padovanos daug didesnį, naujovišką... Kuo skiriasi veisliniai nuo hibridinių? Pirmiausia tuo, kad iš hibridinių pomidorų negalima imti sėklų. Jų labai daug rūšių ir jie gausiai dera. Jei matote visą krūmą aplipusį vaisiais, galime drąsiai spėti, kad tai hibridas. Jie vienodos išvaizdos, kaip „maximiniai“. O jau kiekviena veislė turi savo specifiką, atrodo vis kitaip ir jų skonis skirtingas. Jie yra lepūs, jautrūs ir auginti juos sunku. Dažnai derlingumą lemia saulė ir šiluma, vienais metais geriau dera viena veislė, kitais - kita. Juos reikia labai dažnai čiupinėti. Buvo atliktas eksperimentas dviejuose šiltnamiuose. Viename iš jų pomidorų lapai buvo dažnai liečiami rankomis, kitame augo savaime. Pomidorai labai mėgsta prisilietimą ir pirmame šiltnamyje derlius buvo didesnis. Veislinius pomidorus auginu nuo pat jų kūdikystės, nuo sėklų paruošimo. Pirmiausia sėklos išimamos iš pomidoro, galima truputį praskiesti vandeniu. Tada tris dienas brandinamos, po to jos nuplaunamos ir supilamos į vandens stiklinę. Blogos sėklos pakyla į viršų, o geros pasilieka ant dugno. Tada jas reikia ilgai džiovinti. Sudėjus į atskirus maišelius, užrašyti veislės pavadinimą ir laukti naujos sėjos pradžios. Aišku sėklas galima ir nusipirkti, keistis su kaimynu ar siųstis internetu iš viso pasaulio. Auginti nuo pats sėklos iki vaisiaus man labai patinka, o ir pomidorai tada atrodo tokie gražūs,“ - džiaugėsi Virginija.

Kas paragauja veislinių pomidorų, tas nelabai nori kitokių valgyti. Tuo teko įsitikinti dalyvaujant pomidorų degustacijoje. Ragautojų dėmesiui buvo pateiktos 22 veislės. Buvo išdalinti lapeliai, į kuriuos degustatoriai turėjo įrašyti pačias gražiausias ir skaniausias pomidorų veisles. Sakoma, kad dėl grožio ir skonio nesiginčijama, tačiau vis dėlto gražiausių pomidorų nominacijoje nugalėjo veislė „Sart Roloise“. Skaniausia tarp skaniausių išrinkta ko gero prasčiausiai atrodanti veislė „Chile Verde“. Į šią veislę pasižiūrėjus galima pagalvoti, jog tai paprasčiausiai dar žali, neprinokę vaisiai, tačiau palietus pomidoras atrodo minkštutis ir turi savotišką skonį. Antroje vietoje liko veislė „Sart Roloise“, trečioje - „Noire de chrime“. Skaitytojai gali nepatikėti, tačiau visų 22 veislių pomidorų skoniai tikrai skyrėsi. Tiesa, kad šie skoniai geriau vienas nuo kito skirtųsi, paragavus kurios nors veislės pomidorą ir prieš ragaujant kitos rūšies, reikėjo buvusį skonį neutralizuoti. Tai galima buvo padaryti, padažius batono riekelę į tam tikrų trijų rūšių padažus. Po šventės bene visiems degustatoriams iškilo dilema, ar ir toliau valgyti vienodo skonio hibridinius „maximinius“ pomidorus, ar surasti takelį į Virginijos sodybą...

ŠK

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite