O kaip prabėgo jūsų diena?

Šiauliai
Šiaulių letenėlės katės dėkingos Gvidui už šviesą
Šiaulių Letenėlė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Didžiulis tempas, šventės, spūstys parduotuvėse, darbas, vaikai... Sakysite viskas vargina ir nieko nespėjate? Gal mažiau bambėsite, kai dėl vaikų netvarkos užlipsite ant mašinėlės ar pyksite ant boso, kuris, jūsų žodžiais, jau visiškai nukvako, o kelininkai nenuvalė gatvių, kai paskaitysite, kokia kasdienybė gyvūnų prieglaudoje. Ir čia „neišeisi iš darbo“ (nors tai būtų lengviausia). Mes renkamės kitą kelią.

Vadovės diena:

Atvažiuoji ryte į Sneigius pas mūsų globotinius ir nebežinai, į kurią pusę pulti... Namelis pilnas šunų, tik pradarius duris išsiveržia maždaug 10, visi džiaugiasi, tapnoja tave šūdinom kojom, išsiilgę ir laimingi, kad pagaliau sulaukė. Namelis kiekvieną rytą atrodo, kaip po atominio karo – nėra kur kojos žengti... Tam, kad nueiti iki narvuose uždarytų nabagų, kad juos išvesti į lauką, pirmiausia turi prasivalyti taką. Tada vienas, antras, trečias, ketvirtas su pavadėliu laukan.

Ožiukai, kurie nori valgyti – jiems specialus pašaras, vanduo, šienas, izoterminė, kurioje šiuo metu narvuose gyvena trys. Juos irgi reikia pavedžioti..

Užvenčio šeimyną pašerti, voljeruose gyvenančius eilės tvarka išleisti į aikštelę (jų dabar yra apie 10, kiekviename gyvena 1-3 šunys). Voljerus išvalyti, o jei yra laiko, tai ir aplink būdas aprinkti vakarykščio maisto suvirškintą turinį... Mokykla atvažiavo! 17 vaikų, visi nori pavedžioti, leki iškišęs liežuvį, pririši-atriši, žiūri, kad neduokdie, nenuvestų šuns, kur nereikia, kad tik viskas laimingai... Išvažiavo, paliko dovanų... Jas susidėti į sandėlį... Vanduo užšalęs, kažkas blogai jaučiasi, katės... miau.. valgyt prašo... ir jas dar sutvarkyti, pamaitinti, tada dar šunis (90) pamaitinti, pečių pakurenti... O kur dar paglostymai... kur? Ogi niekur, nes nebelieka laiko... nes dar vakare vėl visus iš narvelių pavedžioti, šiaudų į būdas prikišti, nes išsidrabsto... šalta gi...

Nekalbu apie Zoknių namelį, nes ten jau sukasi be manęs... Tokia mūsų kasdienybė... Tokia mano šiandien nuotaika.

Labai noriu padėkoti žmonėms, kurie kasdien yra šalia, kurie aukoja savo gyvenimus vardan „Letenėlės“. Norėčiau išvardinti, bet gi patys žinote, kas kiek prisidedate, o aš tai labai vertinu, nors ne visada moku išreikšti tai žodžiais.

Kažkodėl norėjau papasakoti trumpai mūsų ilgą dieną, kuri yra per trumpa, kad viską kokybiškai padaryti... Šiandien nukirminau šunis, ir radau laiko viską surašyti į žurnalą. O už tai jau esu dėkinga Aurelijai, Gvidui, Kamilei, Aistei.

Domina savanorystės galimybė? Skaityk čia.