Angle down Atgal

Nyksta gėdinga Lietuvoje atostogaujančio emigranto etiketė

Dėl mažos grupelės nekultūringų tautiečių poelgių Lietuvos visuomenėje sukurtas neigiamas atostogaujančio emigranto įvaizdis pamažu tampa istorija, o iš užsienio į gimtinę pailsėti sugrįžę žmonės vis dažniau atranda kitokius būdus atsipalaiduoti ir pasikrauti energijos.

Užsienyje gyvenantys lietuviai su Tėvyne yra susieti stipriais saitais – artimais žmonėmis, draugais, turtu ar tiesiog nostalgiškais praeities atsiminimais.

Todėl natūralu, kad šiltuoju metų laiku keliaujančių į gimtąją šalį srautai ženkliai išauga, jų nesumažina net išaugusios kelionių kainos – lietuvis keikia vežėją, tačiau bilietą sukandęs dantis iš jo perka.

ANGLIJA.today „Facebook“ paskyroje surengtoje apklausoje apie vasaros atostogų kryptis 71 proc. respondentų nurodė, kad poilsiui renkasi užsienio valstybes arba keliauja po Jungtinę Karalystę, o 29 proc. atsakė, jog vyksta į Lietuvą.

Turizmo specialistai tikina, jog čia atvykę žmonės jau atrado naujus poilsio būdus: atsipalaidavimo pajūryje neužtenka.

Jėzus, saugantis nuo emigrantų

Kalbant apie Lietuvos pajūryje atostogaujančius poilsiautojus emigrantai visuomet buvo minima kaip tikslinė grupė, kurią išduoda išskirtiniai požymiai. Jie pasižymėjo ne tik didesne perkamąja galia, bet ir su niekuo nesupainiojama elgesio kultūra.

Net ir šiandien į „Google“ paieškos laukelį įvedus frazę „emigrantai Palangoje“, sistema pirmiausiai pateikia nuorodas su negatyvia informacija apie pailsėti sugrįžusius .

Kitaip tariant – daugybė pinigų, tačiau mažai pagarbos aplinkai, bandymas pasipuikuoti materialinėmis vertybėmis ir noras pašokdinti aptarnaujantį personalą, nuolat pažymint, jog „kas čia per valstybė, ta Lietuva, užsienyje taip nėra“.

Na, o su svaigalų pagalba pernelyg atsipalaidavę svečiai nekontroliuodavo ne tik žodžių, bet ir veiksmų, todėl neretai eilinis pasisėdėjimas virsdavo problemomis su teisėsauga.

Neigiamas Lietuvoje atostogaujančio emigranto įvaizdis visuomenėje tapo toks gajus, kad jį savo kūriniuose ėmė vaizduoti menininkai.

Štai itin populiariame Oskaro Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“, pasakojantį nelabai sėkmingas emigracijos istorijas, yra tokia scena: du Londono lietuviai kalbasi apie grįžimą į Lietuvą, atostogas Palangoje, kurorte esantį Birutės parką, Jėzaus Kristaus statulą jame.

„O tu žinai, kad tas Jėzus saugo Palangą nuo tokių, kaip mes?“, – sako vienas iš emigrantų savo bičiuliui.

Tiesa, dėl neatsakingos mažumos poelgių visiems emigrantams pelnytas nešlovingas stereotipas, panašu, nyksta. Nors Lietuvos pajūryje vis dar galima išgirsti nuomonių, jog emigrantą iš tolo pažinsi.

Seniai nematė

Vienos Palangoje esančios kavinės vadovė, nepanorusi, kad būtų viešinamas šios maitinimo įstaigos pavadinimas, portalui ANGLIJA.today pabrėžė, jog klientų neskirsto pagal tai, iš kur jie atvyko, nors tam tikrų bendrų bruožų turi kiekvienas visuomenės segmentas.

„Šiame versle dirbu jau daug metų, teko matyti visko.

Galiu patvirtinti, jog anksčiau iš užsienio atvykę lietuviai tikrai išsiskirdavo iš minios – jie nevengdavo demonstratyviai lyginti Lietuvos su šalimi, kurioje gyvena, kolektyvo nariams priekaištaudavo, kad šie nedirba „kaip užsienyje“.

Gal tokie buvo pagrindiniai jų skiriamieji bruožai. Lyg noras pasipuikuoti, kad kažkur buvo, kad užsienyje gyvena, kad turi pinigų.

Tačiau tai praėjo taip, kaip praeina mados. Jau senokai tokių mačiau“, – kalbėjo kavinės vadovė.

Atranda Lietuvą

„Lietuvos gyventojams vis aktyviau leidžiant atostogas savo šalyje, pastebime, kad ir užsienyje gyvenantis lietuviai, grįždami į Lietuvą renkasi ne vien iš pajūrio miestų, bet ir iš aibės kitų variantų. Be to, grįždami į Lietuvą, jie vis mieliau renkasi ne nakvynes pas giminaičius bei draugus, bet viešbučius, ypač SPA paslaugas teikiančius, labai mėgstamos ir kaimo turizmo sodybos. Kadangi atostogaudami žmonės nori įsimintinų patirčių, kai kurie žmonės renkasi ir neįprastas nakvynes – kaip antai nameliuose medyje, pilyje ar gazebose ant jūros kranto.

Nors pajūris išlieka vienu iš pagrindinių traukos objektų, užsienyje gyvenantys lietuviai atranda ir kitus Lietuvos kurortus. Didelio populiarumo susilaukia labiau į sveikatingumą orientuoti kurortai – Birštonas, Druskininkai. Ir jeigu pajūris, be abejo, daugiausiai žmonių sulaukia vasarą, kitokį poilsį siūlantys kurortai beveik nebeišgyvena sezoniškumo. Taip pat dažnai vykstama į kaimo turizmo sodybas, dalis kurių siūlo ne tik nakvynę, bet ir visokiausias pramogas bei edukacijos programas.

Kaip ir į Lietuvą atvykstantys užsienio turistai, jie, visų pirma, siekia atrasti neįprastas patirtis. Pastebėjome, kad kai savo kanalais paskleidžiam naujieną apie turistų laukiančias keistenybes – puikiausias to pavyzdys yra kibinus su sraigiena ir sūrį su šienu paragauti siūlantis „GASTROliavimo gidas“ – sulaukiam žinučių ir laiškų iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Juk prieš vykstant atostogų dažnas nori susidaryt sąrašą patirčių, kurias galės „parsivežti“ namo. Vieniems tai gali būti pirmas kartas ant irklentės, kitiems – vakarienė oro balione, tretiems – Ignalinos atominės elektrinės aplankymas. Ypač tai aktualu tiems, kas atostogauti į Lietuvą su savimi kviečiasi ir draugus-užsieniečius – juk jie nori, kad kelionė į Lietuvą įsimintų visam gyvenimui!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite