Angle down Atgal

Nustatyta ideali temperatūra biure

Būna dienų, kai sunku prisiminti prieš pusvalandį perskaityto laiško turinį, motyvacija siekia dar neregėtas žemumas, o net menkiausias darbas reikalauja titaniškų pastangų? Dažniausiai dėl to kaltas neišsimiegojimas, tačiau kartais prastos savijautos priežastis gali tiesiog tvyroti ore.

Moksliniai tyrimai rodo, kad pakanka netinkamos temperatūros ofise, kad būtų sukurtas reikšmingas poveikis darbuotojų veiklos efektyvumui ir jų užtikrinamiems verslo rezultatams.

Šiluma kaulų nelaužo, bet atmintį pablogina

Per didelė šiluma gal kaulų ir nelaužo, bet gebėjimą dorotis su darbo užduotimis gali gerokai sumažinti. Taip teigia mokslo darbe „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“ visapusiškai daugybę tyrimų išanalizavusios ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

Įvairiais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis atlikti tyrimai biuruose rodo temperatūros skirtumų tiesioginį sąryšį su žmonių savijauta, gebėjimais ir net bendravimo įgūdžiais. Susisteminus informaciją matome, kad taip pat užfiksuota, kokia temperatūra biure būtų ideali darbui, o kada krenta konkretūs darbuotojų galimybių rodikliai: pavyzdžiui, atminties, gebėjimo skaičiuoti ar išlaikyti dėmesį.

Skirtingų tyrimų fiksuota optimali temperatūra darbui siekia 21-22 laipsnius šilumos pagal Celsijaus skalę. Tiek aukštesnės, tiek ir žemesnės temperatūros poveikis darbingumui gali būti neigiamas, tačiau išskiriamas didesnis jautrumas per aukštai, nei per žemai temperatūrai.

Akivaizdžiausiai darbuotojų sugebėjimams kerta per didelė temperatūra. Išskyrus teksto spausdinimą, visi kiti veiklos rezultatai – aritmetinės užduotys, atmintis, loginis mąstymas, erdvinis įsivaizdavimas, dėmesio išlaikymas – buvo žemesni esant 30 °C temperatūrai, lyginant su 22 °C. Kiti tyrimai rodo, kad kritinė riba, nuo kurios veiklos rezultatai akivaizdžiai prastėja, yra 26 laipsniai.

Būtinas mikroreguliavimas

Beveik visų analizuotų tyrimų išvados susivedė į teiginį, jog biuruose reikalingas temperatūros mikroreguliavimas. „Tokio reguliavimo galimybės nebuvimas be prastesnių darbinių savybių dar buvo susijęs ir su aukšta akių, nosies ertmės, gerklės dirginimo simptomų pasireiškimo rizika“, – pastebi doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Motyvacijai reikia šiek tiek šilumos

Mokslo darbe analizuojami eksperimentai taip pat parodė, kad darbuotojų motyvacija atlikti užduotis reikšmingai krenta termometro stulpeliui kopiant aukštyn, tačiau optimali temperatūra motyvacijai yra šiek tiek aukštesnė – vidutiniškai 24 °C. Vis dėlto ši riba yra plona, mat darbuotojų nuotaikos iškart subjursta temperatūrai pakilus smarkiau.

„Visi skaičiai tik išryškina, kad komforto ribos yra pakankamai trapios ir galimybė parinkti individualias sąlygas kiekvienam darbuotojui yra labai svarbi. Turbūt kiekvienas mūsų žinome kolegą, kuriam nuolat šalta ir jis bamba žemesnėje nei 23 laipsniai temperatūroje, o šalia kas nors būtinai leipsta nuo karščio ir nebegali susikaupti“, – iliustruoja „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Jo teigimu, norėdami užtikrinti geriausias sąlygas nuomininkams, kuriems savo ruožtu reikės kažkaip prisivilioti darbuotojus, NT vystytojai turi numatyti tokius atvejus ir pagalvoti apie menkiausią smulkmeną.

„Pavyzdžiui, kaip pasikeis temperatūra biure saulėtą dieną žiemą? O kaip vasarą? Kokie žmonės dirbs pastate? Šiuos dalykus numatyti sudėtinga, tačiau, tam yra technologijos, kurios jau įgyvendintos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienas jų – reguliuojamas individualus darbo vietos mikroklimatas, daviklių pagalba leidžiantis automatiškai palaikyti darbuotojui komfortabilią temperatūrą konkrečioje vietoje“, – teigia L. Savickas.

Jūsų darbuotojas nereaguoja į temperatūrą? Galbūt jis persidirbo

Mokslinio darbo autorės užsimena ir apie įdomius šalutinius tyrimų „atradimus“. Pavyzdžiui, darbuotojų nejautrumas temperatūrai gali tapti rimtu aliarmo signalu darbdaviui.

„Tyrimai taip pat atskleidė, jog didelį darbo krūvį turintys darbuotojai būna mažiau jautrūs patalpos karštumui. Taip yra todėl, kad persidirbę žmonės labiau koncentruojasi į savo darbą ir ignoruoja aplinkos trikdžius nei kiti darbuotojai. O kaip jau minėta, per didelė temperatūra neigiamai veikia darbingumą. Tad tokiomis sąlygomis susidaro užburtas ratas, kai darbuotojas, tikėtina, ir dirba neefektyviai, ir alina save“, – pastebi prof. dr. R. Kazlauskaitė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite