Nuo ma­žų žings­ne­lių – į di­de­lius po­ky­čius

Šiauliai
Šiau­liuo­se „Vy­rų gen­čių“ bend­ruo­me­nę įkū­ręs Da­rius Do­vy­da­vi­čius sa­ko, kad psi­cho­te­ra­pi­ja ir „Vy­rų gen­tys“ yra skir­tin­gos pra­kti­kos, pa­pil­dan­čios vie­na ki­tą ir ga­lin­čios sa­vaip pri­si­dė­ti prie dva­sios iš­gi­ji­mo. Šiais lai­kais vy­rai tar­si pa­mir­šo, ką reiš­kia bū­ti vy­rais, ar net neiš­mo­ko. (D. Do­vyda­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)
Monika Šlekonytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Etap­lius“ ke­lis kar­tus ra­šius apie nau­ją reiš­ki­nį Lie­tu­vo­je – pro­jek­tą „Vy­rų gen­tys“, pir­mo­ji gen­tis įsi­kū­rė ir Šiau­liuo­se. Jai va­do­vau­jan­tis IT spe­cia­lis­tas Da­rius Do­vy­da­vi­čius ne­sle­pia: pra­džio­je bu­vo skep­tiš­kas, ta­čiau išanks­ti­nės nuo­sta­tos ne­pa­sit­vir­ti­no. Kas tos gen­tys, ką su­si­rin­kę vy­rai vei­kia ir ko­dėl jiems ly­čių ni­ve­lia­ci­jos lai­kais ky­la po­rei­kis at­si­gręž­ti į pa­ma­ti­nius da­ly­kus?
 

Tikėjosi absurdiškos patirties

IT technologijų įmonėje dirbantis Darius pasakoja, kad su psichologija iki šiol neturėjo nieko bendro, tik tiek, kad vienas labai geras draugas yra psichologas. Apie „Vyrų gentis“ žinutę rado internete ir iš pradžių buvo labai skeptiškas.

„Pagalvojau, kad tai dar viena „vyriškumo mokykla“, mokanti „išlaisvinti savo alfa patiną“. Užsiregistravau, galvodamas, kad vėliau bus smagu papasakoti draugams ir kolegoms apie greičiausiai absurdišką patirtį, – prisimena Darius. – Bet nepraėjo nė šeši mėnesiai ir aš jau pats fasilituoju grupę Šiauliuose, atsakinėju į jūsų klausimus apie gentis. Išankstinės nuostatos buvo pro šalį.“

Palaikanti bendruomenė

Pasak Dariaus, „Vyrų gentys“ yra palaikanti bendruomenė, kurioje tobulinami savęs pažinimo, socialiniai įgūdžiai, kurioje kiekvienas vyras atranda save – kaip vyrą, draugą, tėvą, sūnų ar žmogų. Idėja kilo prieš kelerius metus, kai vyrai susibūrė į ratą ir ėmė reguliariai bendrauti, keldami asmeninius klausimus, tikslus, patys sau tapo palaikymo komanda. Šiandien tokių genčių yra devyniuose Lietuvos miestuose, bendruomenė vienija pusę tūkstančio vyrų.

„Į gentis ateina labai įvairių vyrų su skirtingomis patirtimis, įsitikinimais, istorijomis ir pomėgiais, bet visus vienija noras tobulėti, mokytis bendrauti, suprasti save ir kitus. Stiprindami ryšius tarp vyrų, mes padedame vieni kitiems spręsti svarbius gyvenimo klausimus – tai esminė genčių idėja. Genčių metodologija sukurta remiantis tyrimais, mokslu ir psichologų rekomendacijomis“, – idėją pristato Darius.

Vykdoma atranka

Prisijungti gali visi pilnamečiai vyrai, tik turi užpildyti pažintinę anketą ir išklausyti įvadinį kursą. Pirmoji gentis Šiauliuose įkurta spalį, kol kas vyksta įvadinis kursas, kuris trunka du mėnesius. Nariai renkasi kartą per savaitę Šiaulių verslo inkubatoriuje. Įvadinis kursas yra mokamas, vėliau galima rinktis, ar prisidėti finansiškai ir palaikyti idėją, ar tiesiog likti nemokamai. Išklausę įvadinį kursą, vyrai turi apsispręsti, ar nori likti bendruomenėje.

„Pasikalbėjus tampa aiškiau, kiek vyras yra motyvuotas, ar visi genties vyrai daugmaž tinka vieni kitiems ir nėra labai smarkiai išsiskiriančių iš konteksto. Taip pat gali būti, kad kam nors šiuo konkrečiu metu tikslingiau būtų pasiūlyti kažką kita. Gentys gali gyvuoti neribotą laiką. Svarbu ir tai, kad, būdamas savo genties nariu, kartu esi ir didesnės aktyvios vyrų bendruomenės, kuri organizuoja įvairius renginius, šventes, seminarus ir pan., nariu“, – pasakoja Darius.

Lytiškumo samprata kinta

Pastaruoju metu lytiškumo samprata kinta. Vien ko vertas šalyje kilęs skandalas po Stambulo konvencijos, kai imta kalbėti apie socialines lytis, jų konstruktus. Pasaulyje vis daugiau garsenybių ir ne tik, kurie pozicionuoja save ne kaip vyrą ar moterį, bet tiesiog asmenybę be išankstinės lytiškumo nuostatos. Vakarų valstybės viena po kitos išbraukia lytiškumo nuorodas iš vadovėlių mokyklose ar viešosios erdvės.

Keičiasi ir iki šiol tradicinėmis laikytos vyro, kaip šeimos galvos ir stipriosios lyties, moters, kaip namų šeimininkės, vaikų augintojos, samprata. Dabar tapo norma vyrams rodyti jausmus, moterims daryti karjerą, vaikų auginimą perduodant vyrams. Vis garsiau skamba feminizmo idėjos, į vadovaujamus postus paskiriamos ar išrenkamos moterys. Darius sako, kad feminizmas, jo nuomone, nėra vien apie moteris. Vyro rolės klausimas dažnai aptariamas gentyse.

„Tai mano asmeninė nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su visų genčių vyrų nuomone. Laikau save feministu ir tai ypač gerai supratau, gimus dukrai. Feminizmas nėra vien apie moteris. Tai pamatinės žmogaus teisės turėti lygias galimybes ir vienodas sąlygas. Neturėtų būti išankstinių nuostatų dėl žmogaus lyties. Tos nuostatos vis dar giliai įsišaknijusios mūsų visuomenėje, kad net nepastebime. Yra socialinė reklama, kuri skatina nevairuoti išgėrus, ir joje sakoma: „Tu juk nori pamatyti, kaip išteka tavo dukra, o sūnus gauna universiteto diplomą.“ Sufleruojama, kad geriausias dalykas dukros gyvenime yra ištekėti, o sūnus bus protingas ir sugebės baigti universitetą. Moteris nebūtinai turi būti moteriška, o vyras vyriškas, kad ir ką tai reikštų. Diskutuojame gentyse, ką reiškia būti vyru, kokia jo rolė visuomenėje bei šeimoje. Visų patirtys ir įsivaizdavimas skirtingi. Toks bendravimas suteikia galimybę pažvelgti įvairiais kampais, suformuluoti savo asmeninį atsakymą“, – mano Darius.

Nuo gimimo vyrai tarsi mokomi būti tvirtais ir nerodyti jausmų. Tačiau vyrų gentyse vyrai mokosi nebijoti savo vidinio pasaulio, suprasti jausmus, pažinti save.

„Vyrams dažnai sako: „Būk vyras, neverk!“, „Ko čia skundiesi“ ir pan. Kasdienybėje mes esame išmokę apsisaugoti nuo gilesnių kalbų, nuleisdami viską juokais, naudodami sarkazmą. Gentyse iš naujo mokomės kalbėti apie savo jausmus, apie tai, kaip jaučiamės su kitu žmogumi, atvirai pasakyti, kas erzina, o kas suteikia, pavyzdžiui, saugumo jausmą. Tai kuria tarpusavio pasitikėjimą, tokia patirtis labai suartina ir padeda augti“, – priduria pašnekovas.

Mokosi kokybiško bendravimo

Pasakodami vyrų istorijas, kaip jiems sekėsi ir ko jie išmoko, būdami gentyse, kai kurie vyrai pasakoja, kad dažnai turėjo psichologinių problemų, lankėsi pas psichoterapeutus, net psichiatrus, vartojo vaistus. Tačiau, tik atsidūrę „Vyrų gentyse“, patyrė nušvitimą, persilaužė ir pagijo.

Vis dėlto Darius sako, kad psichoterapija ir „Vyrų gentys“ yra skirtingos praktikos, papildančios viena kitą ir galinčios savaip prisidėti prie dvasios išgijimo. Šiais laikais vyrai tarsi pamiršo, ką reiškia būti vyrais, ar net neišmoko.

Pašnekovas pastebi, kad statistiškai gyvenime labai daug moteriškumo: vaiko priežiūros atostogas dažniau ima moterys, darželyje, mokykloje su vaikais dirba auklėtojos, mokytojos moterys, šeimai išsiskyrus, vaiką dažniausiai pasiima mama.

„Kokybiško bendravimo su kitais vyrais berniuko, vaikino, po to vyro gyvenime labai mažai. Gentyje vyrai gauna galimybę atvirai ir giliai pasikalbėti, suprasti, kad problemos nėra vien tik jų, kad ir kiti susiduria su panašiais klausimais. Vien tai jau padeda nuimti įtampą. Kas nors gal jau buvo panašioje situacijoje, rado sprendimą ir gali pasidalyti patirtimi. Gentis yra tarsi smėlio dėžė (IT terminijoje vartojamas terminas sandbox – smėlio dėžė, kurioje programuotojai išbando programų pakeitimus, pakeitimai atliekami izoliuotoje aplinkoje, siekiant nepaveikti visos sistemos, – aut. past.), kurioje galima išbandyti tai, ko kasdienybėje nedarytum, arba pasitreniruoti daryti kažką ir įgauti įgūdžių. Tai išlaisvina ir vyrai sako, kad tai turi įtakos santykiuose su žmona, kitais žmonėmis, bet svarbiausia – pačiu savimi“, – teigia Darius.

Asmeninis iššūkis

Gentyje susibūrę vyrai dirba vienas su kitu ir kiekvienas su savimi. Siekiant pokyčių, reikia užsibrėžti tikslą ir turėti atkaklumo jį pasiekti. Svarbu turėti valios ir atkaklumo, nepasiduoti lemiamą akimirką.

„Gentyse naudojame asmeninių iššūkių įrankį. Dažnai žinome, ką norime nuveikti ir kuria kryptimi judėti, netgi žinome, kokius žingsnius žengti, tik trūksta valios pradėti. Gentyse kas savaitę galima išsikelti trumpalaikį iššūkį ar tikslą, o kitą savaitę aptarti, kaip sekėsi jį įgyvendinti. Tai veiksmingas pratimas, nes asmeninis iššūkis visiems pasakomas garsiai ir užrašomas, o tai įpareigoja prieš kitus genties narius. Tikslai gali būti patys įvairiausi: pradėti medituoti 3 kartus per savaitę, atlikti konkretų vis atidėliojamą darbą, 2 kartus per savaitę sportuoti, išmokti 20 naujų užsienio kalbos žodžių, paskambinti artimam žmogui, kurio ilgai nematei. Svarbu, kad tikslas būtų pamatuojamas. Dideli pokyčiai gali prasidėti ir nuo mažų žingsnelių“, – sako Darius.