„Pačios Europos Komisijos viduje buvo bandymas susitarti, kas yra atsakingas dėl tų nuostolių kompensavimo. Dabar dėliojasi, kad eurokomisaras Hoganas (Philas Hoganas – BNS) vis dėlto padės mums“, – BNS sakė R. Taraškevičius.

Lietuva su prašymu kompensuoti ūkininkų nuostolius į EK kreipėsi spalio pradžioje. R. Taraškevičiaus teigimu, neseniai EK atsiuntė klausimyną, padėsiantį nustatyti tikslesnius nuostolius.

„Dabar turime iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato labai konkretų klausimyną apie situacijos vertinimą. Iki lapkričio 6 dienos turime atsakyti. Specialistai su tuo dirba dieną naktį. Iš savivaldybių plaukia informacija pagal patikslintą metodiką“, – teigė R. Taraškevičius.

„Klausimai ir situacijos vertinimas reiškia, kad dėliojama schema. Aš jau net neabejoju (kad bus parama – BNS)“, – pridūrė viceministras.

Anot jo, EK sprendimas skirti paramą gali būti priimtas dar iki Kalėdų arba kitų metų pradžioje.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas spalio 19 dieną po susitikimo su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru P. Hoganu tvirtino, kad jis nesuteikė daug vilčių Lietuvai gauti paramos.

B. Markauskas tuomet sakė, kad tam tikra parama gali būti rasta iš Kaimo plėtros programos.

Anot R. Taraškevičiaus, dar svarstoma, ar pasinaudoti „Gamybos potencialo atstatymo“ priemone, nes per ją galima būtų padengti tik infrastruktūrai padarytus nuostolius, todėl ji paliestų nedidelę dalį ūkininkų.

Pirminiais ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų. Pasak R. Taraškevičiaus, tikslesnio nuostolių įvertinimo ministerija kol kas neturi.

Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iškrito maždaug dvigubai daugiau kritulių nei metinė jų norma. Apsemti ar neįvažiuojami plotai sudaro virš 140 tūkst. hektarų žemės, kai kuriose savivaldybėse nenuimta daugiau kaip 50 proc. derliaus.