Angle down Atgal

Nuo dėkingos lietuvių tautos – už bendrą pergalę

Žalgirio mūšio lauke šiūmetinė liepos penkioliktoji buvo visai kitokia. Nebuvo tiek daug žmonių, kiek surinkdavo ankstesnių metų mūšio rekonstrukcijos.

1410 metų mūšio memorialą papildė Vyčiu ir lietuvišku užrašu papuoštas paminklas, kuriam lėšas aukojo visos Lietuvos žmonės, o akmenį projekto įgyvendinimui padovanojo Kupiškio rajono gyventojas Alfredas Aidukas. Apie dvylikos tonų, virš dviejų metrų aukščio paminklą iškalė Utenos rajone Sirutėnuose gyvenantis skulptorius Valentinas Šimonėlis, nė akimirkos nedvejojęs, kas turi būti paminklo akcentu. Juo tapo stilizuota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto antspaudo forma, kurios centre Vytis, apjuostas lietuvių ir lenkų kalbomis iškaltu užrašu „Nuo dėkingos lietuvių tautos už bendrą pergalę“

Paminklo atidengimui Lietuvos ir Lenkijos valstybės skyrė patį didžiausią dėmesį: į iškilmes atvažiavo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda, Lietuvos ir Lenkijos Respublikų ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateušas Mozovieckis, Lietuvos respublikos ministrai, paminklo statymo sumanytojai ir įgyvendintojai, Jeruzalės vokiečių namų Švč. Mergelės Marijos ligoninės ordino (Kryžiuočių ordino) Didysis magistras, kiti valdžios ir bažnyčios atstovai.

Nuskambėjus abiejų valstybių himnams, sveikinimo kalboje Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda kalbėjo:

„Džiugu, kad šį kartą Žalgirio mūšio lauke galime pademonstruoti Lietuvos- Lenkijos draugystę, taip pat ir Europos draugystę.

Prieš 610 metų per šią žemę plaukė kraujo upeliai, vyko didelis mūšis, kuris suformavo šios pasaulio dalies paveikslą Europoje ir suformavo visiškai kitokiu būdu. <...> Tegu šios šeši šimtai dešimtosios metinės būna toks bendras ženklas, kad Lietuva ir Lenkija kuria kartu taip pat ir NATO aljanso jėgą, taip pat ir šiandieninį pasaulį.“

Atsakomoje kalboje Lietuvos respublikos Prezidentas kalbėjo: Prieš 610 metų jungtinės Lietuvos ir Lenkijos pajėgos įveikė bendrą priešą kryžiuočių ordiną. Tai buvo vienas didžiausių mūšių viduramžių Europoje ir viena didžiausių pergalių mūsų istorijoje. Kalbėdamas apie išlaidas gynybai Prezidentas akcentavo kad: „Investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o egzistencinė būtinybė.“

Apžvelgiant istorinę atmintį, Prezidentas buvo optimistiškas: „Mūsų šalys daug išgyveno, daug randų ir neužgijusių žaizdų yra mūsų istorijos kūne, ir šiandien aš noriu palinkėti vieno: tebus visos bendros patirtys, ir džiuginusios, ir gal būt skaudinusios bus mus sutvirtinantis stiprybės ir išminties šaltinis, kuriuo galėsime didžiuotis ir po šešių šimtų metų.

Skurti paminklą Žalgirio lauke kritusiem kristalizavosi labai palengva. Pulkininkui Romui Žibui tarnaujant Lietuvos Respublikos gynybos atašė Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Slovakijos ir Vengrijos respublikoms, tarnybos reikalais daug kartų teko lankytis Žalgirio mūšio vietoje. Muziejuje stovėjo Jogailos biustas, memoriale, ant aukštų metalinių stulpų – stilizuotas Vytis. Daugiau nebuvo nė vienos užuominos nei apie Vytautą, nei apie mūšyje dalyvavusius Lietuvių pulkus. Juk visuose istorijos vadovėliuose ta pati tiesa: mūšio vadas buvo LDK Didysis kunigaikštis Vytautas, jo vadovaujami kariai sunaikino priešo artileriją. Lietuvių pulkai, panaudodami apgaulingą atsitraukimo manevrą suardė ordino rikiuotę, kuri išsisklaidė ir staigios lietuvių atakos metu buvo sunaikinta. Lietuvių pulkai patyrė milžiniškus nuostolius, mūšio lauke krito kas antras Lietuvos karys.

Nuo to laiko praėjo 608 metai. Jei žmogus pažįsta penkias kartas,-senelį, tėvą, sūnų ir anūką,- taip skaičiuojant esame 61-oji karta nuo pergalės mūsų gyslomis pulsuoja kovojusių Žalgirio didvyrių kraujas, o šios kartos atstovai nusprendė pergalę įamžinti paminklu „Nuo dėkingos Lietuvių tautos už bendrą pergalę“.

Susirinkusiems į iškilmes kalbėjo Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Lenkijos Respublikos Ministras pirmininkas Mateušas Mozovieckis, Varmijos – Mozūrijos vaivadijos maršalka Gustavas Marekas Brzezina, Jeruzalės vokiečių namų Švč. Mergelės Marijos ligoninės ordino Didysis magistras Frankas Bajardas. Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai ir Ministrai Pirmininkai padėjo gyvų gėlių vainikus prie Žalgirio mūšio memorialo.

Paminklą pašventino Varmijos diecezijos vyskupas senjoras Edmundas Pišča ir Vilniaus diecezijos pagalbinis vyskupas Darius Trijonis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas: “Iš tikrųjų man labai malonu šią Lietuvos žmonių dovaną broliškai lenkų tautai. <...> Vytis tai ne tk vienas iš seniausių Europos heraldinių ženklų, vytis tai ir simbolis mūsų drąsos, mūsų kovos, mūsų pasiryžimo ginti tėvynę iki paskutinio kraujo lašo. <...> Tai yra puikus simbolis mūsų bendrų siekių, mūsų bendros istorijos, kartais ir mūsų bendros kančios ir mūsų pergalių.

Paminklo statybos iniciatorius plk. Romas Žibas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Perlis Vaisieta, Lietuvos kariuomenės atstovas Donatas Mazurkevičius ir Lietuvos rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities vadas kpt. Zaronskis į paminklo ertmę įleidžia kapsulę su paminklo statybos iniciatorių ir aukotojų pavardėmis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite