Angle down Atgal

Nulūžo Šaravų ąžuolas

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius, šiais metais vykdydamas kultūros paveldo objektų stebėseną Josvainių seniūnijos Šaravų miško 1863-1864 metų sukilėlių stovyklos bei kautynių vietoje, nustatė, kad nudžiūvęs ir likęs tuščiaviduris Šaravų ąžuolo kamienas yra išvirtęs nuo senatvės.

Šaravų ąžuolas buvo botaninis gamtos paveldo objektas, kuris nuo 1960 metų paskelbtas saugomu. 2 metrų skersmens ir 28 metrų ąžuolas augo Kėdainių miškų urėdijos, Skaistgirių  girininkijos, Šaravų miške. Ant ąžuolo buvo pakabintos dvi mažos medinės koplytėlės, šalia, miško aikštelėje, įrengtas nedidelis kryžių kalnelis, sutvarkyta aplinka.

Medis išskirtinis tuo, kad turėjo dvi viršūnes. 1981  metais vieną iš jų nulaužė audra. 2010 metais ąžuolas nudžiūvo..

Dvi medinės koplytėlės, buvusias Ant ąžuolo kamieno, Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninis padalinys aktu perduos Josvainių seniūnijai, kuri planuoja jas padėti išsaugojimui Šaravų bažnyčioje.
Dar žiemą apžiūrinėdamas Babėnų šilą, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis sakė, kad išvirtusių medžių kamienai natūraliai dūlėdami suteikia prieglobstį  vabalėliams, vabzdžiams ir miško gyvūnijai.

Miškų urėdijos Radviliškio regioninis padalinys nuvirtusį kamieną kol kas taip ir paliks, nebent būtų kitų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kauno teritorinio skyriaus pavedimai.

2012 metais Šaravų ąžuolo klonuotas sodinukas pasodintas Kaune VDU Botanikos sodas Birutės Galdikas  ąžuolų giraitėje.

Prie Šaravų ąžuolo 1863 metais rinkosi sukilėliai. Čia vyko kautynės, o žuvę sukilėliai palaidoti Šaravų  kapinėse. Pasakojama, kad ant ąžuolo buvo pakarti keturi kunigai, 1863 metų sukilimo dalyviai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite