REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2020 m. Rugsėjo 9 d. 12:15

Nulis alkoholio nėštumo metu – nulis vaisiaus alkoholinio sindromo rizikos

Šiauliai

Freepik.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


145123

Siekiant didinti sąmoningumą ir alkoholio žalos nėštumo metu suvokimą bei išreikšti paramą kenčiantiems nuo šio sindromo, pirmą kartą Vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) diena paminėta 1999 metais rugsėjo 9 dieną. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamus pavojus.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė ragina visus suprasti, kad VAS yra ne tik moters, bet ir mūsų visų atsakomybė: „Nors susitelkę valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys visuomenės psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos srityje, didelį dėmesį skiria VAS, organizuoja informacinio ir švietėjiško pobūdžio renginius, itin didele problema Lietuvoje išlieka informacijos trūkumas“.

Moters nėštumo laikotarpiu vartojamo alkoholio žalinga įtaka vaisiui yra pakankamai gerai žinoma, tačiau alkoholio vartojimo pažeidimo pasekmes vaisiui dažnai sunku numatyti ir juo labiau – gydyti. Dar motinos įsčiose alkoholio pažeistų vaikų, o vėliau ir suaugusių fizinė, psichologinė bei socialinė reabilitacija, jų integracija į visuomenę išlieka rimta ne tik šeimos, bet visos visuomenės problema.

Alkoholis, esantis nėščiosios kraujyje, per placentą keliauja į vaisiaus kraują, ir jo koncentracija vaisiaus audiniuose būna tokia pat kaip ir motinos kraujyje. Vaisiaus alkoholinis sindromas – sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas, dėl kurio vaikui gali pasireikšti įvairūs fiziniai, kognityviniai, emociniai bei socialiniai sutrikimai. Jis sukeliamas pernelyg didelio ar ilgalaikio alkoholio vartojimo neštumo metu. Higienos instituto duomenimis, 2018 m. vaisiaus alkoholio sindromą Lietuvoje turėjo 1 naujagimis (2017 m. – 5). Nepaisant to, kad statistiniai skaičiai nėra dideli, tačiau skaudžios pasekmės neabejotinos - šio sindromo pagydyti neįmanoma, tačiau visuomet galima užkirsti kelią jo atsiradimui. Vienintelis būdas apsaugoti vaiką – alkoholio nevartojimas nėštumo metu ir jį planuojant, todėl tikslingai vykdomos prevencijos priemonės siekiant apsaugoti tiek nėščiosios, tiek dar negimusio kūdikio sveikatą gali atnešti teigiamų rezultatų.

VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus teigia: „Alkoholis ir paplitusios jo vartojimo tradicijos – šeimų ir visos visuomenės priešas. Būsimai mamai ar jau besilaukiančiai moteriai būtina žinoti, kad nėra saugios jokios, net ir mažiausios, alkoholio dozės. Kiekvienas kūdikis turi teisę gimti sveikas. Su vaisiaus alkoholiniu sindromu gimę vaikai turi didelių sveikatos sutrikimų. Jie visą gyvenimą lieka vaikais“. Tiksliai nėra žinoma, kiek moterų Lietuvoje nėštumo metu vartoja alkoholį ir kiek gimsta naujagimių su vaisiaus alkoholiniu sindromu. 2017 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų vykdyto tyrimo duomenimis, 0,15 proc. moterų vartojo alkoholį dideliais kiekiais, 3 proc. moterų – paskutinėmis nėštumo savaitėmis.

Kaip rodo įvairiose Vakarų šalyse atlikti tyrimai, paklaustos, ar vartojo alkoholio nėštumo metu, moterys paprastai stengiasi pagražinti padėtį. Kad gėrė tada, kai laukėsi kūdikio, prisipažįsta vos keli procentai. Anot profesoriaus A. Utkaus, Lietuva šiuo požiūriu – ne išimtis. Prieš pora metų kartu su kolegomis atlikęs mokslinį tyrimą (iš naujagimių kraujo mėginių buvo nustatomos kai kurios retos ir sunkios genetinės ligos, taip pat tiksliai parodoma, kiek alkoholio ir kokiu nėštumo laikotarpiu vartojo besilaukianti moteris), profesorius dalinasi pribloškiančiais rezultatais: „Duomenys rodo, kad būdamos nėščios daugiau ar mažiau alkoholio Lietuvoje geria 60 proc. moterų.“

Prof. A. Utkus pabrėžia, kad didžiausią žalą būsimam kūdikiui alkoholis daro 3–10 savaitę po pastojimo. Tada formuojasi gyvybiškai svarbūs organai: širdis, akys, ausys, dantys, išoriniai lyties organai ir kt. Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia būsimo kūdikio smegenis. „Pažeidimo laipsnis labai įvairus ir jis neabejotinai priklauso nuo alkoholio kiekio, suvartoto nėštumo laikotarpiu. Yra ne tik protinė negalia, bet ir elgesio, emocijų, adaptacijos sutrikimų. Toks vaikas negeba koordinuoti savo veiklos, susikaupti ir panašiai. Matydamas tokius vaikučius, atkreipiu dėmesį į tai, kad jie labai domisi aplinka, visur pripuola, nori greitai viską apžiūrėti, bet nė ties vienu dalyku negali susikaupti ir kažką kryptingai veikti vienoje vietoje. Vaikui auganti šis elgesys kiek koreguojasi, bet problemų vis tiek išlieka“, – teigia genetikas.

Alkoholio vartojimo pasekmės nėščiosioms ir jų vaikams yra susijusios tiek su vyrų, tiek ir su ne nėščių moterų alkoholio vartojimu bendrojoje populiacijoje. Į problemos sprendimą reikia žiūrėti kompleksiškai bei siekti mažesnio visos visuomenės vartojimo. Alkoholio kontrolės politika, kuri riboja alkoholio prieinamumą ir įperkamumą, veiksmingai sumažina gausų alkoholio vartojimą (taip pat ir nėščių moterų) ir jo sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliktų tyrimų duomenys rodo, kad šeimos vaidmens klausimu situacija gerėja, didėja tėvų sąmoningumas ir atsakomybė nerodyti vaikams neigiamo pavyzdžio.

Primename, jog kad alkoholinių gėrimų vartojimas neigiamai veikia moters reprodukcinę sveikatą. Dėl to gali būti sunkiau pastoti, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Be to, alkoholiu piktnaudžiaujančioms moterims gresia didesnė psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, depresijos, nerimo, valgymo sutrikimų, tikimybė.

Šiemet Tarptautinės vaisiaus alkoholinio sindromo dienos paminėjimo renginys vyksta ir Šiauliuose, bendradarbiaujant su nevyriausybine organizacija „Išmanioji sveikatos akademija“ bei kitais akcijos partneriais. Neatsitiktinai Tarptautinę vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima rugsėjo (devinto metų mėnesio) 9-ą dieną. Taip lengviau įsidėmėti, jog besilaukianti moteris visus devynis nėštumo mėnesius turi nevartoti alkoholinių gėrimų. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras į šiai dienai paminėti skirtą socialinę akciją kviečia visus, kurie palaiko idėją: „Nulis alkoholio nėštumo metu – nulis vaisiaus alkoholinio sindromo rizikos!“ Šią idėją sutiko įprasminti renginio partneriai - socialiai atsakingos dvi pajėgiausios Lietuvos moterų žolės riedulio komandos – daugkartinės čempionės – „Gintra – Strektė“ ir „Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija“.

Tad kviečiame visus būti sirgaliais varžybose, kurios prasideda 2020-09-09, 19 val. 09 min. Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijos stadione, Pumpučių g. 19 ir baigsis aiškiu - iš anksto sutartu – rezultatu „0:9“. Tai turi būti kiekvienos besilaukiančios kūdikio šeimos siektinas rezultatas.

Pasak Biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Astos Ivoškienės, labai svarbu suprasti, kad vaisiaus alkoholinis sindromas – ne tik moters, bet ir mūsų visų atsakomybė, todėl visuomenės supratingumas, ir – ypač vyro bei šeimos narių – palaikymas besilaukiančiai moteriai itin svarbus.

Taip pat rugsėjo 9 d. raginame avėti RAUDONUS BATELIUS ir taip išreikšti bendrystę su sergančiaisiais Vaisiaus alkoholiniu sindromu. Specialistai vieningai sutaria, kad šie vaikai nekalti, jog turi tiek sveikatos problemų, tiek sunkumų integruojantis į visuomenę.

Kodėl „Raudoni bateliai“?

2013 m. VAS turintis vyras R. J. Formanekas, „Facebook“ paramos grupės „Flying with Broken Wings“ įkūrėjas, nusprendė apsiauti raudonus batus, kad išsiskirtų iš minios ir smagiai praleistų laiką, kalbėdamasis su nepažįstamaisiais apie VAS. Tuo metu svarbiausia buvo nematomus dalykus paversti matomais, pradėti pokalbius ir stigmą pakeisti į supratimą. 2014 m. grafikos dizainerė ir VAS turinčio vaiko mama Jodee Kulp padėjo R. J. Formanekui sukurti raudonų batelių ženklą ir jį paskleisti pasaulyje.

R. J. Formanekas rašo savo virtualiame dienoraštyje: „Kadangi aš savo VAS diagnozę gavau tik įkopęs į ketvirtą dešimtį, man buvo sunku suprasti, kodėl mano smegenys dažnai veikia priešingai, nei aš norėčiau, taip labai apsunkindamos mano gyvenimą . Man nuolat buvo „paišomos“ įvairiausios psichinės sveikatos sutrikimų diagnozės, labiausiai paremtos mano elgesiu, ir man tai buvo sunkiai suprantama“.

Pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro medžiagą informaciją parengė  Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė

 

Remiamas turinys



REDAKCIJA REKOMENDUOJA