Nueinanti valdžia paskui save palieka kapines: tyrimas rodo, kad perteklinis mirtingumas nerūpėjo (III dalis)

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus, Elta nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

159271

Lietuvos žurnalistų grupės tyrimas parodė, kad buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota Vyriausybė labiau rūpinosi savo įvaizdžiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu piliečių mirtingumui. Lapkričio mėnesį pasipylusios koronaviruso komplikacijų sukeltos mirtys atkreipė nepriklausomų tyrėjų dėmesį į šalies gyventojų mirtingumo rodiklius, ypač – vieną jų, parodantį tikrąsias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos kokybę bei galimai pirmosios bangos suvaldymo metu padarytas grubias, tačiau nuslėptas klaidas.

I ir II tyrimo dalis skaitykite:

Nueinanti valdžia paskui save palieka kapines: tyrimas rodo, kad perteklinis mirtingumas nerūpėjo

Nueinanti valdžia paskui save palieka kapines: tyrimas rodo, kad perteklinis mirtingumas nerūpėjo (II dalis)

Utenoje vietas padvigubino

Utenos ligoninėje covid-19 sergantys ligoniai pradėti gydyti 46-ąją metų savaitę. Buvusiame Infekcinių ligų skyriuje šia liga sergantiems pacientams gydyti skirtas 25 vietas po 4 savaičių teko dvigubinti. Kaip informavo ligoninės direktorius Dalius Drunga, pritrūkus vietų, skyriuje pastatyta dar 20 lovų. Taigi iš viso – 45 vietos.

Utenos ligoninės vadovas sako: „Šiuo metu ligoninėje svarbiausia užtikrinti  skubios pagalbos teikimą tiek sergantiems covid-19, tiek kitų sveikatos problemų turintiems pacientams.“ Jo teigimu, paslaugų teikimas Utenos ligoninėje nėra sutrikdytas.

Jis taip pat nenori sutikti su teiginiu, kad galbūt dalis žmonių yra linkę pakentėti dėl kilusių sveikatos problemų ir vengia kreiptis į medikus. Ligoninės vadovas nemano, kad žmogus gali atidėti skubios medicinos pagalbos poreikius, ištikus insultui, infarktui, pilvo ir kitų skausmų atvejais. „Jei žmogus gali atidėti kreipimąsi, gal ta pagalba ne tokia ir būtina?“ – retoriškai klausia ligoninės vadovas. Jo teigimu, žmonių baimė kreiptis į medikus pirmosios bangos metu buvo ženkliai ryškesnė.

Tačiau nenorėjusi savo tapatybės atskleisti kita šios ligoninės medikė laikėsi kitokios nuomonės (teksto autoriams vardas ir pavardė žinomi). „Bėda yra ne ligoninė, o žmonių mąstymas: klaidingas įsivaizdavimas, kad dabar ligoninėse gydomi tik COVID-19 pacientai, priverčia žmones kentėti. Jie įsitikinę, kad ligoninėje negaus pagalbos, todėl problemas bando spręsti patys. Atvažiuoja per vėlai, su per daug apleistomis patologijomis, sudėtingomis komplikacijomis.  Užuot išsprendę gana nesudėtingą bėdą (pvz., atlikdami apendektomiją), medikai turi gydyti kraštutinai sunkias komplikacijas“, – komentavo medikė.

Neproporcingas dėmesys – realybė

Kad garantuotą bilietą į ligoninę šiomis dienomis suteikia tik COVID-19 diagnozė, o šiai ligai, lyginant su kitomis, skiriama neproporcingai daug dėmesio, sako ir Respublikinės Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas M. Gedminas. Pasak jo, uždaromi skyriai, medikų pastangų nukreipimas rūpintis tik COVID-19 pacientais ir žmonių baimė kreiptis į gydytojus po 2–5 metų jau gali aiškiai parodyti, kad ilgalaikėje perspektyvoje mūsų sveikatos sistema pralaimėjo kovą dėl žmonių sveikatos.

M. Gedimas sako, esą visame pasaulyje žmonių tolerancija įvairaus stiprumo skausmams didėja, tai lemia, jog į medikus kreipiamasi per vėlai. Ypač ryškiai ši tendencija pasireiškė pirmosios COVID-19 bangos metu. Paskutinius keletą mėnesių, informavo sveikatos specialistas, pacientų srautai buvo normalizavęsi, bet pastaruoju metu vėl matoma, jog į ligoninę atvykstama rečiau.

„Insultas, infarktas yra aterosklerozės (kraujagyslių pažeidimo) išraiška. Ši liga formuojasi keletą ar keliasdešimt metų. Labai staigiai jos statistika nepasikeičia – turi įvykti kultūriniai pokyčiai, bet jeigu mes matome, kad vienų metų kovo–balandžio mėnesiais buvo daug daugiau infarktų ligoninėse negu kad šių metų tais pačiais mėnesiais, galime daryti prielaidą, kad tas skirtumas atsirado, nes dalis žmonių neatvažiavo į ligoninę. Greičiausiai – dėl baimės“, – sako M. Gedminas.

Jis patikslina, kad esama skirtingo intensyvumo infarktų: sudėtingesni greitai komplikuojasi ir baigiasi mirtimi, o lengvesnius, sumažinus judėjimo intensyvumą, galima „pravaikščioti“. „Kai žmogus atvyksta pas mus su vidutinio intensyvumo širdies skausmais ir jam nustatomas, liaudiškai tariant, nedidelės apimties infarktas, laiku atkimšę kraujagyslę išsaugome jo širdies ląsteles ir fiziškai lieka daugiau širdies raumens, jis gali efektyviau susitraukinėti, tad širdies darbas nenukenčia arba nukenčia mažiau. Jeigu žmogus „pravaikšto“ miokardo infarktą, laiku negauna reikiamo gydymo, jo širdyje ten, kur buvo raumuo, kur užako kraujagyslės, susiformuoja randas. Tas randas gali nulemti širdies ritmo sutrikimus, silpnesnį širdies susitraukinėjimą, ji blogiau veikia, žmogus dūsta, jam pasireiškia širdies nepakankamumo reiškiniai“, – sakė skubiosios medicinos gydytojas.

Pasak gydytojo M. Gedmino, dėl neteisingų sisteminių sprendimų sveikatos apsaugos sistema nebefunkcionuoja tinkamai: „Tarkime, įprastomis sąlygomis pilvo skausmų varginamas žmogus galėtų iškart gauti ambulatorinę pagalbą, o dabar, sutrikus paslaugų teikimui, žmogus laukia keletą savaičių ar net mėnesių. Kai galiausiai sulaukia pagalbos, jam nustatomas navikas.“

Lemtingi trys mėnesiai

Šio tyrimo autorių kalbinti ekspertai neabejoja, kad perteklinio mirtingumo didėjimui įtakos turi ir tam tikri pirmosios bangos metu priimti sprendimai, vienas jų – sustabdytas arba apribotas asmens sveikatos paslaugų teikimas. Kovo 16 d. Vyriausybės nutarimu buvo stabdomas stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, atidėtos planinės operacijos, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, sustabdyta planinė pacientų hospitalizacija dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų teikimo, taip pat apribotas medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas.

Sprendimas leisti medicinos įstaigoms atnaujinti šią veiklą, kai jos bus tam pasiruošusios, priimtas balandžio 29 d., tačiau faktiškai dar birželio pradžioje planinių paslaugų nebuvo atnaujinusios apie 30 proc. ligoninių. Dėl to SAM net teko pagrasinti sumažinti finansavimą toms įstaigoms, kurios neskuba atnaujinti paslaugų.

„Tikrai girdime daug nerimą keliančių žinučių, pačių pacientų nusiskundimų, kad gauti paslaugas jiems tapo tikrai sudėtinga, nors įstaigos tikrai turėjo pakankamai laiko pasiruošti tų planinių paslaugų atnaujinimui“, – LRT radijui, praėjus trims mėnesiams nuo pandemijos paskelbimo Lietuvoje pradžios, sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. 

Šalies gyventojai įvairių planinių asmens sveikatos paslaugų negavo du, o kai kuriose įstaigose – net tris mėnesius. LSMU Kauno ligoninė skelbė pradedanti vėl teikti kai kurias ambulatorines ir planines paslaugas nuo birželio 1 d. VUL Santaros klinikos – nuo gegužės 13 d. Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centras – nuo gegužės 11 d. Respublikinė Klaipėdos ligoninė atnaujino dalies gydytojų konsultacijas ligoninės padaliniuose gyvai nuo birželio 1 d., o šios ligoninės chirurgai, kurie iki tol turėjo užtikrinti paslaugų teikimą pačioje ligoninėje dėl covid-19 grėsmės, Dienos chirurgijos centre paslaugas atnaujino nuo liepos 1 d. Daugumai šalies medicinos įstaigų ikikarantines sveikatos paslaugų teikimo pacientams apimtis beveik pavyko pasiekti tik liepą. Ligonių kasų turima preliminari statistika parodė, kad liepą ženkliai padidėjo beveik visų asmens sveikatos paslaugų teikimas, tačiau nerimą kėlė tendencija, kad „po karantino tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras“, – teigta Valstybinės ligonių kasos pranešime.

Ekspertai prieštaravo uždarymui

„Lietuva visą laiką vėluoja, o perteklinių mirčių temą kėliau dar vasarą, kai buvo paskelbtas tyrimas apie tai, kad 24-iose Europos valstybėse dėl pandemijos padidėjo perteklinis mirtingumas. Lietuva ir dar kelios valstybės tos statistikos nepateikė, akivaizdu, nebuvo padaryta mokslinė šio rodiklio analizė“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų dr., prof. Saulius Čaplinskas.

Prieš pasitraukdamas iš pareigų buvęs SAM vadovas A. Veryga paskelbė, kad prof. S. Čaplinską atleidžia iš darbo.

Perteklinis mirtingumas, pasak S.Čaplinsko, padidėjo dėl didelio mirusiųjų nuo COVID-19 skaičiaus, kitose šalyse dėl kitų ligų, nes visas dėmesys buvo sutelktas gydyti covidą. Trečiose šalyse šiam rodikliui įtakos abu veiksniai. „Visi žinome, kaip dabar sudėtinga gauti savalaikę medicininę pagalbą, kurios žmonėms reikia planine tvarka, tačiau net ekstra atvejais skubi pagalba yra uždelsiama, kol žmogui atliekamas covido tyrimas“, – sako prof. S. Čaplinskas.

„Pagalba sergantiems užkrečiamosiomis ligomis esą patenka į ekstra kategoriją, o kai dėl didelio sergamumo ekstra pagalbos poreikis itin išauga, todėl nebeužtenka pajėgumų – vietų ligoninės, personalo – tenka pergrupuoti paslaugų teikimą, paslaugos atidedamos ir to pasekmė – išaugęs perteklinis mirtingumas“, – tvirtina S. Čaplinskas

Jis įsitikinęs, kad pirmojo karantino metu kai kurios ribojimo priemonės buvo perteklinės tiek savo pobūdžiu, tiek savo trukme. Esą gerokai anksčiau  buvo teiktos rekomendacijos greičiau atlaisvinti medicinos paslaugų teikimo ribojimus, tačiau į jas valdžia neįsiklausė.

„Buvo susikoncentruota vien į žmonių judėjimo ribojimo priemones, o kitos epidemijos valdymo priemonės, ypač testavimas ir kontaktų atsekimas, taikomos pavėluotai ir nepakankama apimtimi. Iki šiol nėra valstybinės koronaviruso komunikavimo ir švietimo strategijos“, – spragas nurodo medicinos ekspertas.

Apie kritiką dėl planinio sveikatos paslaugų teikimo stabdymo pirmosios bangos metu kalba ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis. „Aš iškart sakiau, kad planinė pagalba negali būti ne tik kad stabdoma, bet reikia ją net teikti padidintomis apimtimis, nes žmonės išgyvena psichologinį stresą, žymiai prasčiau jaučiasi, gyvena baimėje, todėl jokiu būdu negalima stabdyti kitų sveikatos paslaugų teikimo“, – sako jis. Pasak V. P. Andriukaičio, vietoje to, kad būtų sudarytos sąlygos poliklinikose, teikiamos išvažiuojamos į namus paslaugos, buvo priimtas visiškai priešingas sprendimas – viską uždaryti. „Tai iš tiesų buvo kliniškai nepamatuotas, neargumentuotas sprendimas“, – sako medicinos ekspertas.

V. P. Andriukaitis yra susipažinęs su kitos organizacijos – Sveikatos ekonomikos instituto – atliktu tyrimu, kuriame buvo lyginamas tik praeitų ir šių metų mirtingumas. Nors metai dar nesibaigę, tyrimas taip pat rodo, kad mirčių Lietuvoje šiemet jau 3042 daugiau nei ankstesnių metų vidurkis. „Kad pamatytume, pavyzdžiui, mirštamumo nuo onkologinių ligų tendencijas, reikalingas ilgalaikis – penkerių, mažiausiai – trejų metų tyrimas“, – sako V. P. Andriukaitis, pripažįstantis, kad perteklinio mirtingumo skaičiai jaudina visas pandemiją išgyvenančias šalis.

„Tai lemia planinių paslaugų sutrikimas dėl covido pandemijos, tai, kad žmonės galbūt nesikreipia dėl diagnostikos, nes girdi, kad poliklinika uždaryta, taip pat neina, nes bijo užskrėsti“, – kalba jis.

Nei iniciatyvos, nei statistikos

Dar vasaros pabaigoje–rudens pradžioje pradėti viešai skelbti perteklinio mirtingumo rodikliai įvairiose Europos šalyse, tačiau Lietuvos duomenų šioje statistikoje nebuvo. Perteklinio mirtingumo duomenis analizavo ir skelbė EuroMOMO – Europos mirtingumo monitoringo tinklas, nuo 2009 m. skirtas identifikuoti ir išmatuoti perteklinį mirtingumą, susijusį su sezoniniu gripu, pandemijomis ir kitomis viešosios sveikatos grėsmėmis. Šiuo metu tinklas vienija 26 Europos šalis, kurios kas savaitę pateikia oficialią nacionalinę mirtingumo statistiką, tačiau Lietuvos tarp jų nėra.

EuroMOMO projektų koordinatorius Lasse Vestergaard teigė, kad Lietuva iki šiol nebuvo parodžiusi didesnės iniciatyvos tapti šio tinklo nare: „Bet kuri šalis yra laukiama ir skatinama tapti EuroMOMO nare. Mes labai norėtume turėti tarp savo narių ir Lietuvą, taip pat ir Latviją, kaip kad jau anksčiau mūsų nare yra tapusi Estija. Pernai Lietuvos ir Latvijos atstovai dalyvavo EuroMOMO tinklo susitikime čia, Kopenhagoje, su tikslu prisijungti prie EuroMOMO, bet tai taip ir neįvyko dėl man nežinomų priežasčių. Tačiau kaip tik vakar (gruodžio 7 – red. past.) su mumis susisiekė Lietuvos statistikos departamento pareigūnai, išreiškę savo norą prisijungti prie mūsų tinklo. Tai galbūt šįkart tai įvyks, kas būtų tikrai puiku“, – teigiama EuroMOMO atstovo komentare. 

Kodėl Lietuvoje iki pat šių metų pabaigos valstybės institucijų iniciatyva nebuvo analizuojamas perteklinio mirtingumo faktorius, kiek jo tikimybė buvo įvertinta ruošiant planus su pandemija pirmojo bei antrojo karantino metu – į šiuos žurnalistų komandos klausimus nei jau buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, nei buvęs premjeras Saulius Skvernelis neatsakė. „Apgailestauju, tačiau dėl premjero užimtumo jo komentaro pateikti neturėsime galimybės“, – argumentavo buvęs S. Skvernelio patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas ir rekomendavo kreiptis į A. Verygą.

A. Verygai skirti klausimai SAM buvo išsiųsti gruodžio 4 d., jam tebeeinant ministro pareigas. Gruodžio 11 d. ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Lukas Vosylius pateikė tokį atsakymą: „Atsakymus į klausimus, kurie adresuoti Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, gali pateikti tik ministro politinės komandos nariai. Kaip žinia, ministro A. Verygos komandos įgaliojimai eina į pabaigą ir atsakymų tiesiogiai iš ministro ir jo komandos, deja, nebus. SAM šiuo metu keičiasi vadovybė, tad suderinti ministro atsakymo su jo politinės komandos nariais šiomis įtemptomis dienomis nebuvo galimybės ir, deja, nepavyko.“

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žurnalistams pateiktuose atsakymuose teigė, jog perteklinio mirtingumo klausimas – labai aktualus ir nepelnytai buvo paliekamas paraštėse. „Tai vienas iš rodiklių, kurį būtina analizuoti. Svarbi ne tik paties rodiklio augimo analizė, bet ir priežastys, kodėl taip nutinka. Deja, jau dabar žinome, kad šis rodiklis auga ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl kitų priežasčių, kurių negalime įvardinti tiksliai, nes vėlgi neturime tokių duomenų. O kai neturime duomenų – negalime taikyti ir tikslingų priemonių“, – sakė ministras.

Komentuodamas ĮPGM viešai pateiktus duomenis apie perteklinį mirtingumą Lietuvoje, A. Dulkys teigė, jog šis skaičius kelia susirūpinimą. Tačiau jis pastebėjo, kad tikrosios priežastys, kodėl išaugo šis rodiklis, tyrimo metu buvo paremtos prielaidomis, o ne duomenimis: „Šiuo metu galime tik spėlioti: jei mirtingumo rodiklis auga dėl neužtikrinamų planinių paslaugų – turime peržiūrėti jų organizavimą, jei priežastis yra medikų skaičius – turime rasti būdą, kaip perskirstyti resursus, jei tai susiję su visuomenės baime kreiptis į gydymo įstaigas ir gauti būtinąją pagalbą – tokiu atveju reikalingos visiškai kitokios priemonės. Kol nežinosime, kokios perteklinio mirtingumo augimo priežastys, nėra įmanoma imtis veiksmingų priemonių, siekiant išvengti mirčių.“

INFOGRAFIKAS: Perteklinių mirčių priežastys

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt