Būkime sąmoningi. Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Robertas Klimas: „Svarbiausi dalykai, dėl kurių sumažėtų oro tarša: žiedinė ekonomika, žalioji energetika (saulės modulių įrengimas), aplinkai draugiška transporto priemonė, energetiškai efektyvus būstas ir mūsų pačių pasirinkta sveiko gyvenimo pozicija.“ (Audronio Rutkausko nuotr.)
Angle down Atgal

Nori švaresnio oro Šiauliuose? Sėsk ant dviračio (vaizdo įrašas)

Praėjusią savaitę Šiauliuose vėl kilo sujudimas dėl ketinamų iškirsti medžių rekonstruojamoje senojoje bulvaro dalyje. Senų klevų ir liepų jau nebeliko dalyje Dvaro, Vilniaus, Tilžės gatvių, Prisikėlimo aikštėje, o dabar jų nebeliks ir bulvaro dalyje nuo centro „Šiaulių“ viešbučio link. Šiauliečiai pagrįstai kelia klausimus: kas suteiks pavėsį ekologinės katastrofos išvakarėse, kokiu oru mieste kvėpuosime? Nuolat Šiaulių orą tiriančios Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Robertas Klimas atviras: medis, žinoma, vertybė, bet oro tarša mieste periodiškai padidėja ne dėl iškirstų medžių.

„Gąsdintis nereikėtų“

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) svarbiausiu aplinkos veiksniu, turinčiu neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, įvardija oro taršą. Žmonės daugiau kaip 90 proc. pasaulio miestų kvėpuoja užterštu oru, 70 proc. pasaulio miestų oro tarša nuo 2010 iki 2016 metų pablogėjo. O kokia padėtis Šiauliuose? Kokiu oru mes kvėpuojame?

Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas R. Klimas rodo atliktų tyrimų rezultatus: šiemet kietųjų dalelių koncentracija miesto aplinkos ore 13 dienų viršijo paros ribinę vertę. Ribinė vertė buvo viršyta 3 dienas sausį, 10 dienų balandį, o vasarį, kovą ir gegužę – ne.

Ką tai reiškia? Pasak R. Klimo, oro užterštumas padidėjo dėl to, kad žmonės intensyviau šildė būstus kietuoju kuru, o mieste buvo didelis srautas dyzeliu varomų automobilių. Ir taip būna kone visada, kai smarkiau pašąla.

Pasak R. Klimo, pagrindiniai miesto oro teršėjai yra trys: pramonės įmonės, iš kaminų išmetančios teršalų, transportas ir namų ūkiai (kietojo kuro kūrenimas, – aut. past.). Pramonės įmonių teršalai mieste šiandien sudaro apie tūkstantį tonų. Lyginant su kitais šalies miestais, Šiauliai yra 11 vietoje pagal išmetamų teršalų kiekį.

„Bet gąsdintis nereikėtų, kad Šiauliai labiausiai užterštas miestas. Žinoma, pageidautina, kad oro kokybė būtų geresnė, bet reikia įvertinti, kad esame gamybinis miestas. Laisvoji ekonominė zona yra pramoninė, toliau nuo gyvenamųjų rajonų, todėl teršalai iš jos nešami ne į miestą, bet tolyn nuo jo“, – sako R. Klimas.

O miesto gatvėse pagrindinis taršos šaltinis – transportas. Eismo intensyvumas per parą – 20–25 tūkst. automobilių.

„Tai didžiulis taršos šaltinis, ypač ten, kur yra daug dyzelinio transporto. Be to, daugelio automobilių amžius – apie 14 metų. Jų tarša žymiai didesnė nei naujesnių. Dyzelinių sunkiųjų automobilių Šiauliuose yra per 90 proc., lengvųjų – per 70 proc. Europos šalių siekiamybė – kad važinėtų kuo mažiau dyzelinių automobilių, kad jie būtų kiek įmanoma naujesni ir naudotų alternatyvius degalus: dujas, būtų varomi elektra“, – sako jis.

Šiauliuose automobilių išmetami teršalai sudaro 50–70 proc. Nes kiekvienas norime privažiuoti kuo arčiau savo namų, prekybos centrų. Kai būna piko valandos ryte ir vakare, tarša mieste padidėja iki kelių kartų.

„Todėl į klausimą, ar geras oras Šiauliuose, reikia pirmiausia atsakyti, įvertinus, ar nėra transporto srautų, prekybos centrų, pramonės įmonių, individualių rajonų žiemos metu, kuriuose per šalčius kietųjų dalelių koncentracija padidėja nuo 2 iki 4 kartų“, – apibendrina R. Klimas.

Užterštumas. Taip atrodo vienos dienos kietųjų dalelių mėginys Šiauliuose. Dešinėje – oro užterštumas žiemą, kairėje – vasarą. Kasdien iš aplinkos oro į plaučius tai ir įtraukiame. Šiauliuose tokie mėginiai imami 50 vietų. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Užterštumas. Taip atrodo vienos dienos kietųjų dalelių mėginys Šiauliuose. Dešinėje – oro užterštumas žiemą, kairėje – vasarą. Kasdien iš aplinkos oro į plaučius tai ir įtraukiame. Šiauliuose tokie mėginiai imami 50 vietų. (Audronio Rutkausko nuotr.)

„Užsirūko“ vienas – visi čiaudo“

Kur lokalizuojasi oro tarša Šiauliuose? Pasak R. Klimo, centrinėje dalyje, Medelyno mikrorajone ir visur ten, kur kūrenamas kietasis kuras. Todėl tuose rajonuose dažnesnės sveikatos bėdos – alergijos, kvėpavimo takų ligos ir kt. Žiemą dar būna viena specifinė problema – iki 3 kartų padidėja kietųjų dalelių ore ir būna maža jų sklaida dėl meteorologinių oro sąlygų.

„Ir Nacionalinė oro taršos mažinimo programa, ir Europos švaraus oro direktyvos akcentuoja žiedinės ekonomikos kūrimą: beatliekines technologijas, šiltnamio efektą mažinančių technologijų diegimą. Be šito pramonės poveikio oro užterštumo neišspręsime. O transporto taršą išspręs dyzelinių automobilių atsisakymas. Yra Europoje miestų, į kurių atitinkamas zonas jau draudžiama įvažiuoti dyzeliniams automobiliams ir senesniems nei 10–15 metų“, – kalba pašnekovas.

Šiauliuose taip pat yra rengiamas Darnaus judumo planas. Įgyvendinama aplinkkelių schema, kuri 20 proc. sumažins tranzitinio transporto srautą į miestą. „O šalia daugiabučių transporto srautus galime sumažinti patys“, – sako jis.

Pavasarį tarša padidėja ir nuo pakeltosios taršos – nepakankamai nuvalytų gatvių. Yra įsigytos vakuuminės gatvių valymo mašinos, tačiau gyventojai užstato gatves ir jos nebūna kokybiškai nuvalomos. „Jei valymo mašina dėl šalikelėse paliktų mašinų vingiuoja lyg riestainiu, niekada ten nebus švaru“, – sako R. Klimas, pridurdamas, kad taršą labai sumažina ir gatvių laistymas, ko pastaruoju metu itin pasigendama.

O kaip išspręsti oro užterštumą dėl kietojo kuro naudojimo, šildant namus? Pašnekovo teigimu, malkos yra tinkamesnės nei anglis. Labai svarbu ir tai, kokia krosnis kūrenama, koks kaminas. Jei ji pagaminta garaže, neturinti sertifikatų, ekologinio vertinimo, atitinkamai aplinką teršia labiau.

„Vienas iš Nacionalinės oro taršos mažinimo programos punktų – teikti dalines kompensacijas, prisijungiant prie centralizuotų šilumos tinklų ne tik namų ūkiams, bet ir įmonėms“, – sako jis.

Vokietijoje, pavyzdžiui, inventorizuojami visų namų šildymo įrenginiai, vertinama, kokių metų gamybos, kas kūrenama. Net suteikiama lengvata pasikeisti seną šildymo įrenginį.

„O Šiauliuose tokių namų yra apie 10 tūkst. „Užsirūko“ vienas – visi čiaudo“, – sako pašnekovas.

Užteršta aplinka kenkia ir medžiui

O kaip Šiaulių oro kokybę paveikė situacija, kai buvo pačiame centre iškirsti seni medžiai, o vietoje jų pasodintos „importinės meškerės“?

R. Klimas sako, kad pats žmogus, kuris kovoja už medžių išsaugojimą, pirmiausia turi įvertinti savo elgesį – ar jis „rūkalius ar ne rūkalius“: kiek pats prisideda prie Šiaulių oro užterštumo, šildydamas savo namus, važinėdamas senu dyzeliniu automobiliu, rūkydamas ir kt.

„Mano pozicija ta, kad medis mieste – vertybė. Kad jis teikia pavėsį, mažina taršą, suteikia estetinį pasigėrėjimą. Bet miestas – tai ne parkas. Mieste yra požeminės trasos, komunikacijos, infrastruktūra. Profesionalai – visuomenės sveikatos specialistai, aplinkosaugininkai, kraštotvarkininkai – turėtų į viską žiūrėti profesionaliai. Jei yra nuspręsta, kad reikia šiuos medžius, kurie yra avariniai, nuo kurių gali nukentėti žmonės ar pastatai, pjauti, vadinasi – reikia“, – sako pašnekovas.

R. Klimo teigimu, mieste yra medžių, pavyzdžiui, topolių, kurių pūkų skraidymas – didžiulė problema oro kokybei. Kol pūkų nėra, medis teikia pavėsį, valo orą, bet pavasarį topoliai – bėda, jų reikia atsisakyti ir sodinti jų vietoje kitus, ne tokius taršius.

„Medžiai nekertami be projektų. Projektus ruošia profesionalai, derina aplinkos specialistai, visuomenės sveikatos specialistai. Medžių rūšys taip pat turi būti pritaikytos miestui. Juk medžiui taip pat kenkia užteršta aplinka. Šalia transporto magistralės augantis medis tikrai auga ne toks, koks užaugtų neužterštoje aplinkoje. Jo augimui ir senėjimui užterštumas turi įtakos. Seno pakeitimas kitu, medžių atnaujinimas – profesionalų sprendimas. Jei medžiai nebūtų keičiami naujais, sakyčiau, kad būtų absurdas. Medis yra puiku – jis gerina oro kokybę, vaisina orą, yra pavėsis mums. Bet jis turi būti profesionaliai pasodintas ir prižiūrimas, laistomas“, – sako R. Klimas.

Vedėjo teigimu, turi būti įvertinta ir tai, ar naujai sodinamų medžių rūšis tinkama mūsų sąlygoms. Nes kažkada buvo prisodinta daug kaštonų, paskui kuriuos į mūsų miestą atėjo ir kenkėjų.

„Ir priemonių jiems naikinti nėra. Gaila. Susodinome – gražu, bet liepos mėnesį žiūrime į nurudavusius, mirties laukiančius medžius. Absurdas. Skubant prisidarome problemų. Nesutinku su tuo“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad, stebėdamas procesus, kai vieni medžiai pakeičiami kitais, grėsmės oro kokybei jis nemato.

Tad jei žmogus rūpinasi oro kokybe Šiauliuose, jis turi nesinaudoti senu automobiliu, o sėsti ant dviračio, gyventi aplinkos neteršiamame būste, kuris į aplinką išleidžia 10 kartų mažiau teršalų.

„O jei tai bus aktyvus namas, jūs energijos ir kaimynui pagaminsite. Kai mieste tokių žmonių bus trečdalis, tada oro kokybė ir pagerės“, – šypsosi pašnekovas.

Problema. Net 63,5 proc. Šiaulių automobilių varomi dyzeliniu kuru. Tai labiausiai lemia Šiaulių oro užterštumą.
Problema. Net 63,5 proc. Šiaulių automobilių varomi dyzeliniu kuru. Tai labiausiai lemia Šiaulių oro užterštumą.

Galėtų būti tiriamos ir taršos pasekmės sveikatai

Nacionalinėje oro taršos mažinimo programoje yra numatyta tirti, koks yra oro poveikis žmonių sveikatai, gyvenant atitinkamoje teritorijoje. Nes oro tarša nustatoma nuolat, o kuo serga toje vietovėje gyvenantys žmonės – ne.

„Svarbu sveikatos stebėsenos organizavimas, sergamumas. Šiauliuose tai galėtų būti daroma. Tada būtų galima numatyti atitinkamas priemones, rengti gyventojų švietimo programas“, – sako pašnekovas.

Nors žmonės pamažu darosi sąmoningesni, Šiauliuose dviračiais važiuoja vos 1 proc. gyventojų. Europos šalių statistika teigia, kad dviračiais važinėja apie 10 proc. gyventojų. Tam, kad žmonės aktyviau važiuotų dviračiais, reikia dviračių takų, dviračių nuomos punktų.

„Svarbiausia – žmonių požiūris. Ar laukiame, kol kas nors ateis ir padarys, ar jau šiandien važiuojame dviračiais“, – sako pašnekovas, besidžiaugiantis, kad gatvėse vis daugiau matome elektrinių paspirtukų.

– O jei žmogus nusivylęs ir aiškina, kad nebeverta stengtis? Juk mokslininkai pranašauja mūsų planetai pabaigą jau po keliasdešimties metų.

– Svarbiausia – mūsų požiūris. Ar noriu sveikai gyventi, kvėpuoti, matyti? Jei mano svarstyklės pozityvios, ir šalia manęs bus pozityvi energija. Nuomonė, kad neverta stengtis, nėra ta, kuri mus turi vesti į priekį.

comment Skaitytojų komentarai (4)

Taip pat skaitykite