REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2021 m. Lapkričio 17 d. 18:30

Net ir per pandemiją verslo imigrantai privalo mokėti 3 tūkstančius eurų siekiančias algas: priešingu atveju atima leidimą gyventi Lietuvoje

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


194563

Seime svarstoma idėja sušvelninti šalyje siekiantiems įsitvirtinti verslininkams iš trečiųjų šalių taikomą reikalavimą darbuotojams mokėti mažiausiai du šalies vidutinius darbo užmokesčius (3132 eurus) siekiantį atlyginimų vidurkį. Verslo imigrantų ir investuotojų asociacijos vadovas Romas Stumbrys įsitikinęs, kad siūlomi pakeitimai taikyti nebe dviejų, o vieno VDU algų ribą bent šiek tiek pagerintų Lietuvoje verslą kuriančių užsieniečių padėtį. Dabar galiojantis reguliavimas, pasak jo, ne tik atbaido potencialius investuotojus, bet ir žlugdo jau atvykusius į šalį verslininkus.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme (UTIP) 2016 metais buvo įtvirtinta nuostata, reikalaujanti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems verslų savininkams mokėti savo darbuotojams bent 2 VDU atlyginimą. Taip siekta apsisaugoti nuo fiktyvių verslų steigimo šalyje. R. Stumbrys aiškina, kad verslą norinčiam įkurti užsieniečiui pirmiausiai reikia gauti vizą ir vykdyti veiklą 6 mėnesius, iki kol jis galės pateikti Migracijos departamentui prašymą suteikti laikiną leidimą. Dar 5 metus tokiam asmeniui reikėtų laukti, kol jis galėtų siekti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje. Visą šį laiką, iki kol įmonės verslininkui toks leidimas nesuteikiamas, jis privalo savo darbuotojams mokėti dvigubai didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą.

Verslo imigrantų atstovas įsitikinęs, kad toks reguliavimas pirmiausiai paliečia smulkius ir vidutinius verslininkus, kurie norėtų Lietuvoje investuoti 100 – 200 tūkst. eurų. Jo nuomone, dabartinė tvarka apsaugo ne tik nuo fiktyvių verslų steigėjų, kurie siektų manipuliuoti esama tvarka ir taip gauti leidimą gyventi šalyje, bet ir nuo investuotojų, kurie iš tiesų susidomėjo šalies rinkos perspektyvomis.

„Vienas iš tikslų – kad nebūtų steigiamos fiktyvios įmonės ir realūs verslai atvyktų į Lietuvą, vykdytų veiklą. Tačiau būtent tas reguliavimas automatiškai nesuteikia galimybės realiems investuotojams, kurie iš tikrųjų vykdytų veiklą, jeigu kalbame apie smulkius, vidutinius verslus. Vienas momentas, kad būtų kuo mažiau fiktyvių verslų, bet iš kitos pusės tai atbaido ir kitus, kurie realiai galvoja atvykti į Lietuvą“, – Eltai apie šiuo metu galiojančią tvarką kalbėjo R. Stumbrys.

Reikalavimas mokėti 2 VDU siekiantį atlyginimą buvo taikomas ir pandemijos laikotarpiu

Verslo imigrantų asociacijos vadovas tvirtina, kad reikalavimas mokėti dvigubai didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą per COVID-19 pandemiją buvo taikomas ir tiems verslininkams, kurių veikla dėl karantino buvo apribota. Pasak R. Stumbrio, Migracijos departamentas kai kuriems verslininkams netgi nutraukė laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, kadangi per pandemiją įmonėje sumažėjęs atlyginimų vidurkis nebesiekė numatytos ribos.

„Vienas verslininkas iš Ukrainos turėjo kavinę. Prasidėjus pandemijai, karantinui, uždarė ją. Atėjo Migracijos departamentas, sako, kad nemokate dviejų vidutinių darbo užmokesčių, ir atėmė laikiną leidimą. Žmogus išvažiavo“, – pasakojo jis.

„Kitas verslininkas, iš Baltarusijos, vykdė veiklą 15 metų, gyvendamas su laikinu leidimu. Praėjusiais metais atėjo Migracijos departamentas, patikrino. Dviejų vidutinių darbo užmokesčių nemoka, kadangi pandemija, ekstremali situacija, karantinas, ekonomika sulėtėjo. Viskas. Vėl problema. Jam atėmė laikiną leidimą. Tokių pavyzdžių yra labai daug“, – verslo imigrantų iš trečiųjų šalių istorijomis dalinosi R. Stumbrys.

Verslininkai iš trečiųjų šalių dėl šių nuostatų atsisako investuoti į Lietuvą: pasirenka Lenkiją ar Latviją

Verslo imigrantų atstovas tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis reikalavimas potencialius investuotojus verčia pasirinkti kaimynines valstybes. Jo teigimu, verslininkai, įvertindami situaciją, suvokia, kad mokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus tik pradėjus veiklą bus itin sudėtinga, todėl jie galiausiai pasirenka kaimynines šalis, kuriose, pasak R. Stumbrio, tokia nuostata nėra taikoma.

„Jie žino darbo užmokesčio, rinkos situaciją, kiek darbuotojams mokama Lietuvoje pagal dabartinę situaciją, kiek minimalus atlyginimas, vidutinis. Jeigu jam pradžiai reikalingas vienas ar du darbuotojai, ir jam reikia pradėti iš karto mokėti du vidutinius atlyginimus, žinoma, tai yra sudėtinga. Visą šitą matydami verslo imigrantai renkasi Lenkiją, Latviją, kitas šalis ir atsisako investuoti į Lietuvą“, – tvirtino jis.

Taip pat verslo imigrantų atstovas sako, kad nuo to laiko, kai 2016 metais Seimas priėmė šiuo metu galiojančią tvarką, kai kurie verslininkai nusprendė Lietuvą palikti būtent dėl įvesto reikalavimo.

„Neapibrėžtumas, ir nežinojimas, kas bus pratęsiant, gaunant laikiną leidimą, yra žlugdantis. Ateina verslo imigrantas į Migracijos departamentą jau turėdamas laikiną leidimą, bet visą laiką su baime paduoda prašymą jį pratęsti, nes reikia pratęsti iki 5 metų. Jis vėl susiduria tomis pačiomis problemomis. Vėl Migracijos departamentas ieško įvairių priežasčių prisikabinti ir jam nepratęsti laikino leidimo arba jį panaikinti. Tai yra problema. Šimtai verslininkų išvažiavo būtent dėl to, kad jie, 2016 metais įvedus 2 VDU, niekaip negalėjo vykdyti tų reikalavimų, nes sudėtinga iš karto mokėti tokius atlyginimus“, – sakė R. Stumbrys.

ELTA primena, kad Seime šiuo metu svarstomos Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos nario Andriaus Bagdono inicijuotos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurioms siekiama pakeisti galiojančią nuostatą ir numatyti reikalavimą verslininkų iš trečiųjų šalių įmonėse mokėti bent 1 VDU siekiantį atlyginimų vidurkį, vietoje šiuo metu taikomo 2 VDU. Pataisų iniciatorius įsitikinęs, kad tokiu būdu būtų įtvirtintos lankstesnės sąlygos verslininkams, nepanaikinant saugiklių dėl fiktyvaus verslo steigimo šalyje.

Pateikimo stadijoje šias pataisas palaikė 67 Seimo nariai, 3 balsavo prieš ir dar 22 susilaikė.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA