Net ir paveldėtas vėžys – įveikiamas: Ž. Grigaitis drąsina tikrintis

Vilnius
pixabay.com nuotr.
Reporteris Ugnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Dėl paveldėtos genų mutacijos dalis vyrų prostatos vėžiu rizikuoja susirgti nesulaukę metų. Pasak onkologų, paveldimas vėžys - labai piktas ir greitai plinta. Norėdami atkreipti vyrų dėmesį į tai, medikai ir visuomeninių organizacijų atstovai penktadienį spaudos konferencijoje akcentavo būtinybę dažniau tikrintis sveikatą, nes tik taip galima išvengti liūdnų pasekmių.

Trečius metus iš eilės rengiamos akcijos „Nerk į žydrą 2018“ proga amžinai žydinčiame Nacionalinio vėžio instituto sode - gyvybės simbolyje - pasodintos obelaitės bei pastatytas suoliukas ligoniams, kovojantiems su prostatos vėžiu.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, akcija skirta informuoti vyrus apie prostatos vėžio grėsmę.

„Labai svarbu nustatyti ne tik prostatos vėžį, bet ir atskirti pacientus, kurie gali medikų stebimi gyventi be gydymo, nuo tų, kurie susirgo agresyvia liga ir turi būti kuo anksčiau pradėti radikaliai gydyti. Tarp tokių žmonių yra tie, kas iš artimųjų paveldėjo ligą galinčius sukelti genus“, - pabrėžė profesorius.

Verslininkas Žilvinas Grigaitis prisiminė, kad jo senelis ir tėvas sirgo vėžiu, tačiau jis nė nepagalvojo, kad ir pats gali susirgti.

„Tai, ką patyriau per pastaruosius penkis mėnesius, nelinkėčiau patirti net didžiausiam priešui ir niekam nelinkėčiau atidaryti onkologijos ligoninės durų. Tegul visi būna sveiki. Tačiau įvertinęs, kad vyrai kažkodėl bijo ir gėdijasi pasitikrinti sveikatą, nusprendžiau - jei bent vieną vyrą mano viešas pasisakymas paskatins pasitikrinti sveikatą, tikslas bus pasiektas“, - sakė Ž. Grigaitis.

Lietuvos ir užsienio gydytojų darbą galėjęs palyginti verslininkas didžiuojasi mūsų specialistų kvalifikacija ir galimybėmis suteikti ne prastesnę pagalbą nei Vakarų šalyse.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai genetikos profesorės Sonatos Jarmalaitės, neseniai mokslininkai įrodė, jog BRCA2 genų mutacijos padidina prostatos vėžio riziką.

Vyrams, turintiems tokią mutaciją, rizika susirgti didėja iki 40 proc. Žinoma, tai nereiškia, jog jie būtinai susirgs. Kadangi ši mutacija gali sukelti ir krūties, kiaušidžių, kasos vėžį, melanomą, tad profesorė su gydytoju genetiku patartų konsultuotis visiems šeimos nariams.

Apie 10 proc. visų nustatomų navikų yra paveldimi. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, rizika susirgti kitam šeimos nariui dvigubėja, o jei serga du giminaičiai - rizika išauga net penkis kartus.

Ne visi sergantys onkologine liga tiriami dėl šeiminio vėžio rizikos. Į genetinę konsultaciją šeimos gydytojai siunčia jaunus pacientus - susirgusius iki 50 metų, ar pacientus, kurių pirmos eilės giminės serga šeiminiu vėžiu.

Kadangi paveldimas prostatos vėžys yra labai agresyvus, greitai plinta, labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau ir, žinant genetinę riziką, pritaikyti tinkamiausią gydymą.

Geriausia, kai šeiminio vėžio rizika nustatoma prieš pasireiškiant ligai.

Įtarus paveldimą prostatos vėžį, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju urologu, kasmet atlikti PSA testą.

Remiantis ekspertų rekomendacijomis, vyrams, paveldėjusiems BRCA2 mutaciją, PSA testas turėtų būti atliekamas kasmet nuo 40 metų, o turintiems BRCA1 mutaciją - nuo 45 metų.

Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Jievalto teigimu, prostatos vėžys susirgusiems vyrams vis dažniau nustatomas anksti, bet nuo jo mirštančių pacientų skaičius mažai kinta.

„Vis dar randame ir užleisto vėžio, nuo kurio mirštama. Tai mūsų didžiausias rūpestis“, - pabrėžė prof. M. Jievaltas.

Lietuvą pasiekia mokslo naujovės, kurios ne tik suteikia daugiau galimybių susirgusiems vyrams ilgiau gyventi ar pasveikti, bet ir pagerina jų gyvenimo kokybę su liga. Pavyzdžiui, šiemet bus pradėtos pirmosios dirbtinių sfinkterių implantavimo operacijos. Operuotiems vyrams nebereikės kęsti šlapimo nelaikymo.

Vis daugiau urologijos centrų prostatą pašalina laparaskopu, todėl ligoniams trumpiau trunka pooperacinis periodas. Atsiranda technologiškai pažangesnės, saugesnės radioterapinės įrangos.

Pirmieji pacientai, kuriems liga atsinaujino po gydymo hormonais, jau pradėjo gauti gydymą nauju antros eilės hormoniniu vaistu.

Antrus metus ligoniai, kuriems vėžys išplito į kaulus, irgi gydomi naujais vaistais.

Naujausia gera žinia, kad ligonių kasos pradėjo kompensuoti vaistą, kuris neleidžia ligai išplisti į kaulus.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas priminė, kad Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES. Taip yra ir todėl, kad vėžys nustatomas per vėlai, kai padėti ligoniui būna sunku.

„Turime specialistų, turime pinigų, yra neprastesnės gydymo galimybės kaip kitose šalyse, tačiau kažkodėl dėl vėžio ateina pasitikrinti tik pusė, o kartais tik trečdalis tų, kurie turi pasitikrinti. Moterys, jeigu mylite vyrus, atveskite juos paėmę už rankos pas gydytojus, jei neina, dviese atvilkite“, - pusiau juokais, pusiau rimtai ragino prezidentas.

Vyrai turėtų kreiptis į gydytoją, jei dažnai reikia šlapintis, ypač naktį; sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą; silpna ar lėta šlapimo srovė; šlapime yra kraujo ar spermos; jaučia skausmą apatinėje nugaros dalyje, klubuose ar po šonkauliais.

Rugsėjo 15-ąją - Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija inicijuoja plaukimą žydromis baidarėmis, kurio šūkis - „Moterys už vyrus“. Pasipuošusios kaklaskarėmis - prostatos vėžio ir vilties simboliais - moterys plauks Nerimi nuo Verkių malūno iki Baltojo tilto. Šitaip jos ne tik palaikys vyrus, bet ir ragins juos susirūpinti savo sveikata.

ELTA primena, kad priešinės liaukos (prostatos) vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga.

Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu vienas didžiausių Europoje, tačiau iš Baltijos šalių - mažiausias. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų šalyje prostatos vėžiu serga 70,2 iš 100 tūkst. gyventojų, Latvijoje - 80,2, o Estijoje - 109,9. Dažniausiai prostatos vėžiu serga airiai - 132,5 iš 100 tūkst.

ES kasmet nuo prostatos vėžio miršta daugiau kaip 92 tūkst. vyrų. Išlaidos, kurias dėl šios ligos patiria šalys, sudaro daugiau kaip 9 mlrd. eurų per metus. Iš jų sveikatos priežiūrai - 5,8 mlrd. eurų.

ELTA