Nesutaria dėl nepaskirstyto pelno mokesčio lengvatos

Vilnius
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Mindaugas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Prezidentūroje pristatė siūlymą įvesti mokesčių lengvatą nepasiskirstytam įmonių pelnui, kurią, panašu, palaikė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad įgyvendinus šį pasiūlymą, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypatingai dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.

Todėl be papildomų tvarių mokestinių pajamų šaltinių toks vienašališkas ir itin ženklus biudžeto pajamų mažinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, pažymi ministrė.

„Pelno mokesčio lengvatos reinvestuojamam pelnui klausimas buvo nagrinėjamas beveik 50 įvairių institucijų, verslo asociacijų ir visuomenės atstovų vienijančioje Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinėje darbo grupėje, įvertinant ir šios lengvatos išplėtimo galimybes, atsižvelgiant į konkurenciją regione pelno mokesčio srityje. Taip pat darbo grupėje aptarta ir galiojanti klasikinė uždirbto pelno apmokestinimo sistema“, – rašoma Eltai atsiųstame Finansų ministerijos komentare.

Ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.

„Visgi, vertinant skaitmenėjančios ekonomikos pasauliniu lygiu keliamus pelno apmokestinimo iššūkius ir šiuo pagrindu globaliu mastu priimtus sprendimus dėl minimalaus pelno apmokestinimo lygio didelėms įmonių grupėms, kartu mažinant ir valstybių konkurenciją pelno mokesčiais, suponuojamas aktualus poreikis prisidėti prie Lietuvos verslo konkurencingumo ir produktyvumo didinimo, sudarant prielaidas aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui“, – rašoma ministerijos atsakyme.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda trečiadienį pakvietė už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingus Ministrų Kabineto narius, Seimo komitetų vadovus, taip pat parlamentinių partijų atstovus, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovus ir verslo asociacijų atstovus į susitikimą, kuriame diskutuota, kaip padidinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neeilinių iššūkių aplinkoje.

Susitikime aptartos ir trumpalaikio periodo verslo nuostolius ir riziką mažinančios priemonės, ir ilguoju periodu Lietuvos ekonomikos produktyvumą didinančios priemonės. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė po susitikimo teigė, kad taip pat buvo pristatyti siūlymai dėl mokestinių pakeitimų.

„Ministerija pateikusi pasiūlymą vis dėlto apsvarstyti paskirstomo pelno modelį, jį apmokestinti tik tada, kai įmonės pelną pasiskirsto. Mes girdime, kad yra skepsio dėl įplaukų į biudžetą, bet vis dėlto manome, kad tam tikrus kriterijus įsivedus, galima pasiekti konkurencingesnę aplinką“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Armonaitė.

Tuo metu G. Nausėda įsitikinęs, kad Kinijos spaudimą patiriančio verslo balsas politikų girdimas nepakankamai, todėl, šalies vadovo vertinimu, dabartinėje situacijoje itin svarbu surasti maksimaliai Lietuvos įmonėms palankius sprendimus.

„Kalbėjome apie galimas pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra, jei reikės, yra pasirengusi inicijuoti savo sprendimus ir pateikti juos Seimui“, – trečiadienį po susitikimo sakė prezidentas.

ELTA