Nerijos forte laikas buvo pasuktas atgal

Klaipėda
Alfonso Mažūno nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos jūrų muziejuje praėjęs šeštadienis buvo ypatingas: jame lankėsi net pats Prezidentas ... Antanas Smetona su svita.

Be abejo, tai buvo renginys „Pasivaikščiojimas su Prezidentu Antanu Smetona po Lietuvos laivybos istoriją“, skirtas Tarptautinei Muziejų nakčiai. Tarpukario epochą sukurti padėjo Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro artistai. Prezidentas atvyko visų žiūrovų dėmesį traukusiu automobiliu: tikru antikvariniu 1930 m. automobiliu „Ford“ (Model A). Pasak jo savininko, klaipėdiečio Augustino Jankevičiaus, tai – vienas iš penkių pirmųjų pasaulio elektromobilių.

Kelių šimtų lankytojų minia, apsupusį Prezidentą, keliavo kartu su pasakotoju – pirmojo Lietuvos karo laivo „prezidentas Smetona‘ karininku po teatralizuotą Nerijos forto ir Lietuvos laivybos istoriją. Ant forto pylimų atgijo šimto metų senumo įvykiai: bėgiojo vaikai, nes kažkada čia buvo mokykla, išdygo laivo šturvalas su jūrininku, paskendusiu dūmų kamuoliuose, nes pasak liudytojų, karo laivas baisiai dūmus leisdavo.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas ką tik atidarytai naujai parodai „Trispalvė jūroje saugo“, kurioje eksponuojam tikra karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava.

Renginys neprailgo, nes pasakojimus ir vaidybines scenas keitė šokiai ir kvietimas vaišintis nemokama kafiją su tikrais eklerais. O Prezidentas tuo metu sėdo už prie vakarienės stalo. Jam buvo patiekta jo mėgstamas paprastas patiekalas: karštos bulvės su rūgpieniu.

Renginį įrėmino du ritualai, kurie atkartojo karo laivo tradicijas: jis prasidėjo laivo vėliavos pakėlimu ir pasibaigė vėliavos nuleidimu kartu su specialia malda. Buvo keliama karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavos kopija. Originalas laukė lankytojų ekspozicijoje. Tai – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams.

1940 m. liepos pabaigoje SSRS okupuotos Lietuvos pajūryje vyko tylus, bet simboliškai reikšmingas, pasipriešinimas okupantams. Užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“, trys jo karininkai – laivo vadas Povilas Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas – nedidele jachta išplaukė iš Šventosios uosto. Su savimi jie pasiėmė ir laivo trispalvę. Laivo jie nuskandinti neturėjo galimybių, tačiau, kai buvo pareikalauta pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, karininkai nepakluso.

Vėliavos pagrindas – tautinė trispalvė: viduryje – geltoname ir žaliame lauke – raudoname skyde – aukso spalvos Vyčio kryžius. Pagal užsakymą Karaliaučiuje buvo pagamintos 33 laivo vėliavos: dvi didžiosios (2 x 3 m), šešios mažosios (1,3 x 2 m).

Šią istorinę vėliavą išsaugojo JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas Henris Gaidis, perėmęs ją iš paskutiniojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vado Povilo Labanausko.

Renginys buvo nemokamas, dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.