Angle down Atgal

Neramumai Kazachstane Lietuvos eksportą gali paveikti ir ilgesniu laikotarpiu: vietinių perkamoji galia yra nusilpusi

Kazachstane šią savaitę įsisiūbavus protestams dėl dujų kainų šuolio, neramumai gali paveikti ir Lietuvos eksportą, sako verslo atstovai. Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius Giedrius Bagušinskas teigia, kad, nors ši Vidurio Azijos valstybė ir nėra šalis, į kurią būtų nukreipiama didžiausia užsienyje parduodamų produktų dalis, tačiau pieno bei šaldytų žuvų produktų gamintojams tai vis dėlto yra svarbi rinka.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) verslo tarybos su Kazachstanu vadovas Romas Austinskas pabrėžia šios valstybės svarbą dėl tranzito, tačiau tikisi, kad neramumai artimiausiomis dienomis išsispręs. Pasak jo, prasidėjus masiniams protestams ir įvedus nepaprastąją padėtį, šios šalies pasienyje įstrigo ir Lietuvos vežėjai.

„Šiuo momentu, kadangi tie reikalai tik prasidėjo nuo sekmadienio nakties, aš vakar kalbėjau su vežėjais, kai dar buvo galima prisiskambinti. Ten nėra interneto. Į valstybę įvažiuoti neleidžia“, – Eltai situaciją apibūdino R. Austinskas.

LPK Verslo tarybos su Kazachstanu vadovas sutinka, kad dabartinė situacija kelia keblumų ir Lietuvos įmonėms.

„Vežėjai tai turės amortizuoti. Ir tie, kas krovinio laukia, yra nepatenkinti ir tie, kas veža, nepatenkinti. Čia yra abipusiai praradimai“, – mano jis.

Tuo metu maisto eksportuotojų atstovas sako, kad situaciją įvertinti kol kas yra sunku, kadangi patirtus praradimus bus galima skaičiuoti kelių savaičių eigoje, prasidėjus naujam užsakymų ciklui iš vietos didmeninių prekybininkų.

„Dabar yra ankstyvas ciklas spręsti. Nes, jeigu žiūrėtume importo užsakymus, partneris Kazachstane užsako produkciją, tarkime, kartą per mėnesį, ir jis turi laiko išsiparduoti produkciją. Tai bet kokiu atveju visi tie neramumai gali stabdyti jau esamos produkcijos pardavimus. Jeigu parduotuvės užsidaro, (...) vyksta apiplėšimai, tuomet sutrinka visa darbo kultūra ir rinka didmenininkui“, – aiškino G. Bagušinskas.

Pasak maisto eksportuotojų atstovo, dabartinėje situacijoje Lietuvos gamintojams lieka tik laukti, stebėti situaciją. Tačiau jis pripažįsta, kad neramumai Kazachstane lėmė neapibrėžtumą dėl situacijos šioje rinkoje.

„Mes tiesiog laukiame užsakymų, ir užsakymai gali stipriai vėluoti arba, susiklosčius visai nepalankiai situacijai, užsakymų galima ir nesulaukti. Jeigu užsakymuose yra cikliškumas, jeigu gauni užsakymus kas dvi savaites, kas mėnesį, ketvirtį, tai yra ciklas, per kiek didmenininkas išsiparduoda produkciją. Dabar šie įvykiai lems nežinomybę“, – tvirtino jis.

LPK viceprezidentas: Lietuvos ir Kazachstano apyvarta yra pakankamai reikšminga

Nors G. Bagušinskas pažymi, kad iš visos į Kazachstaną eksportuojamos produkcijos lietuviškos kilmės gaminiai sudaro mažiau nei 10 proc., tačiau tam tikrai įmonių grupei tai vis tiek išlieka svarbia rinka.

„Ten eksportavo ir dirbo mūsų didžiosios pieno pramonės įmonės, kurios turėjo įdirbį dar nuo senų laikų, prieš Rusijos embargą. Po embargo Rusija užsidarė, o Kazachstanas, Vidurinė Azija liko. Kazachstanas buvo viena iš pagrindinių Vidurinės Azijos rinkų“, – pasakojo jis.

Maisto eksportuotojų atstovo teigimu, šiuo metu Uzbekistanas ir būtent Kazachstanas yra pagrindinės lietuviškų gamintojų rinkos Vidurio Azijos regione. Vis dėlto ganėtinai brangi logistika, maža vietos gyventojų perkamoji galia šiek tiek mažina šios šalies svarbą Lietuvos verslininkams.

„Jeigu žiūrėtume kiekvienos įmonės portfelį procentais, dydžiu, svoriu, tai nėra vyraujanti, top rinka. Dėl paprasčiausios priežasties: tai yra tolima rinka, logistika yra brangi, vartojimo kultūra nėra pati stipriausia. Kazachstanas plotu yra kaip Vakarų Europa, o gyventojų yra 19 mln. Įvertinus, kad mūsų produktų pirkėjai tokiose šalyse yra didmiesčių, sostinės gyventojai, tai ta rinka pasidaro ne pati didžiausia“, – tvirtino G. Bagušinskas.

Vis dėlto LPK viceprezidentas R. Austinskas Kazachstaną laiko pakankamai svarbiu prekybos partneriu.

„Lietuvos ir Kazachstano apyvarta yra apie 1 mlrd. dolerių. Aš manau, kad tai pakankamai reikšmingas skaičius“, – tvirtino jis.

„Lietuva šitos valstybės pulsą jaučia labai gerai. Santykiai buvo labai geri. Jau trylikta tarpvalstybinė sutartis pasirašyta, kai, pavyzdžiui, estai, dar tik antrą pasirašė“, – pabrėžė R. Austinskas.

LPK viceprezidentas pažymi ir reikšmingas užsienio šalių investicijas į šią valstybę.

„Kazachstanas buvo stabili, auganti valstybė. Turinti labai daug savo žemės resursų ir išteklių. Ir tikrai užsienio kapitalo investicijos ten yra labai didelės į šitą valstybę. Olandai, pirmieji investuotojai, šveicarai turbūt antri. Kinija irgi yra investuotoja į tą valstybę. Visų valstybių per 30 metų investuota 260 mlrd. dolerių“, – tvirtino jis.

Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas: padarinių bus

Būtent dėl užsienio investicijų, bei Kazachstano svarbos tranzitui Azijoje R. Austinskas prognozuoja, kad dabartiniai neramumai bus išspręsti jau artimiausiu metu.

„Manau, kad tie reikalai stabilizuosis. Kazachstanas yra labai didelė tranzito valstybė. Geležinkeliai, Kinija, Rusija, Uzbekistanas ir kitos kaimyninės valstybės, taip, kad niekas ten neleis to transporto paralyžiuoti. Pati valstybė praras labai daug šitoje vietoje“, – tikino LPK viceprezidentas.

Tačiau maisto eksportuotojų asociacijos vadovas G. Bagušinskas akcentuoja, kad jo atstovaujamo sektoriaus įmonės šiuo metu yra nežinioje, kadangi nėra aišku, ar dėl vykstančių neramumų bei sumažėjusios vietos gyventojų perkamosios galios didmeninės prekybos partnerių iš Kazachstano užsakymai nenutrūks.

„Matysime, ar greitai gyvenimas grįš į ritmą, ar ne. Bet kokiu atveju, padarinių bus, nes, iš vienos pusės, žmonių perkamoji galia yra nusilpusi ir tuose kraštuose maištavimai kilo dėl žmonių perkamosios galios, pabrangusių resursų ir kainų. Jeigu žmonės priversti taupyti kasdienėms reikmėms, jie ir perka produktus, kurie yra pigūs“, – svarsto LitMEA vadovas, kartu pridurdamas, kad vietos gyventojų perkamosios galios mažėjimą gali lemti ir Kazachstano tengės nuvertėjimas.

„Kitas momentas, kuris yra rizikingas, tai valiuta. Klausimas, kiek tvirtai išsilaikys valiuta, ar ji nebus devalvuota. Tai yra viena didžiausių rizikų, nes kai tokios valstybės priima sprendimus vos ne per vieną dvi dienas ir staiga jų pinigas nuvertėja, tada mes tampame nekonkurencingi“, – nuogąstavimus išsakė G. Bagušinskas.

ELTA primena, kad protesto akcijos Kazachstano šalies pietvakariuose esančiuose Žanaozeno ir Aktau miestuose prasidėjo sekmadienį. Gyventojai piktinosi aukštomis suskystintųjų dujų kainomis. Po dviejų dienų riaušės kilo Almatoje ir kituose Kazachstano miestuose, ten vyko susirėmimai su policija. Yra aukų.

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas dviem savaitėms paskelbė nepaprastąją padėtį visoje šalyje. Maskvos vadovaujamas karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija – jau siunčia savo pajėgas į Kazachstaną.

 

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite