Angle down Atgal

Neprėkštos kaimo sodyboje – Gedimino stulpai partizanų atminimui

–Norėjau įamžinti visų Lietuvos partizanų atminimą. Manau, neturėtume užmiršti tų, kurių dėka šiandien mūsų valstybė yra laisva ir savarankiška. Istorinės atminties ženklai nebūtinai gali būti tik oficialiose vietose, todėl labai džiaugčiausi, kad mūsų pavyzdys būtų užkrečiantis, - kalbėjo Neprėkštos kaime gyvenantis Ričardas Janulis.

Pasak šeimininko, jam akmenys primena senovę ir pagonybę.
Pasak šeimininko, jam akmenys primena senovę ir pagonybę.
Vienas iš R. Janulio sodybos pastatų – pavėsinė.
Vienas iš R. Janulio sodybos pastatų – pavėsinė.

Skulptūra, simbolizuojanti Gedimino stulpus, Janulių sodyboje iškilo šiemet gegužės 18-ąją. Ilgai puoselėtą svajonę sodybos šeimininkas skubėjo įgyvendinti prieš vyresniojo brolio, jau pora metų kaip iškeliavusio Anapilin, gimtadienį.

Pritarė ir padėjo visa šeima – vaikai, anūkai. Visi kartu susirinko ir Gedimino stulpų „atidaryme“, pasidžiaugė savo bendru darbu, kuriam sutelkė tėvas ir senelis. Be galo gera žinoti, kad yra tokių – tikrų, nesumeluotų, iš pačios širdies gelmių einančių patriotiškumo ir meilės savo tėvynei apraiškų. Viena – kalbėti apie tai garsiai ir viešai, kad būtum matomas ir girdimas, „užsidėtum pliusiuką“ pakeliui į aukštesnes pareigas, ir visai kas kita – kasdieniame gyvenime, namuose, šeimoje, kur nusimetęs oficialią pozą gali būti toks, koks iš tiesų esi.

Praeityje stipriausiam Lietuvos vyrui (R. Janulis – daugkartinis Lietuvos sunkumų kilnojimo čempionas ir rekordininkas) svarbiausia buvo paminklą Lietuvos laisvei turėti savo sodybos kieme, kad žiūrėdamas į jį galėtų atsiminti pats, jo vaikai ir jau suaugę anūkai. Ilgametis pedagogas savo gyvenimiška patirtimi yra pamatavęs svarbiausią tiesą – pagrindines vertybes vaikai atsineša iš namų.

Tai ne tik profesinė, bet ir savo giminės patirtis. Neprėkštos kaime šaknis įleidusi Janulių giminė – viena šviesiausių mūsų krašte. Išskirtinė asmenybė buvo dar R. Janulio senelis, kuris užaugino septynis vaikus ir visus septynis leido į mokslus, trys iš jų įgijo aukštąjį išsilavinimą. Mažo Lietuvos kaimelio sūnus Boleslovas Janulis, R. Janulio dėdė, įstojo ir baigė Maskvos imperatoriškąjį universitetą, dirbo karo gydytoju. Kitas dėdė – Juozas Janulis – diplomuotas teisininkas, dirbo juristu Varšuvoje, kur atsidūrė bėgdamas nuo spalio revoliucijos.

Senosios Gegužinės bažnyčios šventoriuje, toje vietoje, kur dabar, po jos nugriovimo, yra senosios Gegužinės kapinės, palaidotas kunigas Ignas Janulis, kuris Peterburgo dvasinėje seminarijoje studijavo kartu su Gegužinės klebonu partizanu Steponu Rudžioniu. Šviesus žmogus buvo ir Ričardo Janulio tėvelis, likęs ūkininkauti Neprėkštoje. Pasiturinčio ūkininko šeimoje augo keturi vaikai. Įdomu tai, kad trys iš jų gimė vieną dieną – gegužės 18-ąją.

Tą pačią, kurią šiemet sodyboje ir iškilo Gedimino stulpai. Penkeriais metais vyresnis R. Janulio brolis Jeronimas, vidurinę mokyklą baigęs Kaune, jaunystėje dalyvavo partizaniniame judėjime, todėl į universitetą teko stoti prisidengus svetima pavarde. Tačiau statydamas Gedimino stulpus Ričardas Janulis galvojo ne tik apie jį, bet ir visus tuos, kuriems Tėvynės laisvė buvo aukščiau už viską. Kol yra tai prisimenančių, tol galime drąsiau žvelgti į ateitį.

Romualda Suslavičienė

V. Šimkūnienės nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite