Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 87 proc. apklaustųjų, Lietuvos kariuomene ir policija - po 72 proc. respondentų, Prezidento institucija - 71 proc. ir bažnyčia - 70 proc.

Šis „pasitikėjimo penketukas“ kontrastuoja su trimis institucijomis, kurios vertinamos labiau neigiamai nei teigiamai. Tai pagrindiniai šalies valdymo organai - Lietuvos Vyriausybė (43 proc. teigiamai ir 54 proc. neigiamai) ir Seimas (30 proc. teigiamai ir 67 proc. neigiamai). Nepasitikėjimas šiomis institucijomis siejasi su visuomenėje vyraujančiu labiau nepalankiu nei palankiu populiariausių šalyje politinių partijų lyderių vertinimu. „Valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį nepalankiai vertina 55 proc., socialdemokratų pirmininką Gintautą Palucką - 40 proc. ir konservatorių Gabrielių Landsbergį - 51 proc.

Profsąjungos, nepaisant to, kad socialinės atskirties, mažų atlyginimų ir pensijų problemos yra vienos opiausios šalyje, taip pat išlieka tarp prasčiausiai vertinamų institucijų. Teigiamai ir neigiamai jas vertinančiųjų dalis pasiskirstė po lygiai - po 41 proc.

Institucijų, kuriomis labiausiai pasitikima ir kurių atžvilgiu visuomenė neturi geros nuomonės, sąrašas išlieka stabilus.

Tačiau per paskutinį mėnesį visuomenė suabejojo Vyriausybės darbu ir 4 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie ja pasitiki. Analogiškai per pastarąjį mėnesį 5 procentais išaugo visuomenės dalis, kuri Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį vertina neigiamai. „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis 48 proc. S. Skvernelį vertina teigiamai ir 43 proc. - neigiamai.

3 procentiniai punktais taip pat sumažėjo gyventojų, teigiamai vertinančių prokuratūros darbą.

Lyginant su 2017 m. lapkričio pradžioje vykusio tyrimo rezultatais, labiausiai pagerėjo gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (4 procentiniais punktais), o 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Lietuvos kariuomene ir policija.

ELTA