„Nepaisant pandemijos, šiais metais startuojame ne iš prastesnių pozicijų, nei pernai…“

Kaunas
Ramutė Šimukauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

– Eina jau trečias karantino mėnuo, per šį laikotarpį Prienų rajono savivaldybės darbas nesustojo, tačiau, matyt, teko suvaldyti daugelį įvairių įtampų. Gerbiamas Mere, gal galite prisiminti tas situacijas, kuriose teko susidurti su neplanuotais iššūkiais, imtis greitų sprendimų, perdėlioti veiklos prioritetus?

– Karantino, o ir visos pandemijos metu susidūrėme su neeiline situacija, kuri pareikalavo glaudesnio susitelkimo ir bendro darbo. Turbūt didžiausios įtampos kilo, kai infekcija išplito į medicinos įstaigas ir globos namus. Turėjome imtis nestandartinių sprendimų – skubiai telkti į pagalbą kitų įstaigų darbuotojus. Palaikymo iš šalies prireikė Veiverių PSPC ir Jiezno PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių, Prienų globos namų kolektyvams. Ne kartą kalbėjomės telefonu, stengdamiesi nuraminti įstaigų vadovus, su Savivaldybės administracija, savivaldybės gydytoju ieškojome sprendimų, kaip greičiau stabilizuoti situaciją. Tuomet labai pagelbėjo Prienų ligoninė, Socialinių paslaugų centras, Visuomenės sveikatos biuras, Prienų pirminės sveikatos priežiūros centras.
Prienų ligoninė buvo svarbiausia atrama sunkiu laikotarpiu. Ir dabar jai tenka didelis krūvis – gydyti COVID-19 ligonius, atlikti testavimus, tęsti kitomis ligomis sergančiųjų gydymą ir priežiūrą bei užtikrinti jų saugumą.
Kadangi Savivaldybė atsakinga už sveikstančių COVID-19 ligonių pervežimą iš gydymo įstaigų į namus ar kitas gydymo įstaigas, taip pat gyventojų, neturinčių transporto, pavėžėjimą į mobilųjį punktą ir Karščiavimo kliniką atlikti tyrimus, teko skubiai perorganizuoti vairuotojų darbą – pasitelkti ne tik Savivaldybės, bet ir kultūros, sporto ir ugdymo įstaigų vairuotojus. Niekas neatsisakė padėti, nors rizika užsikrėsti – ir su apsaugos priemonėmis – visada išlieka.
Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kuriam teko darbų organizatoriaus ir koordinatoriaus vaidmuo, dirbo tikrai atsakingai. Pandemijos akivaizdoje išryškėjo tikrieji lyderiai, kurie ėmėsi darbo, neskaičiuodami valandų ir netausodami jėgų, dirbo ne tik priešakinėse kovos su COVID-19 linijose ar telkdami kolektyvus, bet ir padėdami iš šalies.
Nuoširdžiai esu dėkingas mecenatui, Prienų garbės piliečiui A. Paukščiui, skyrusiam svarią finansinę paramą, įmonėms, gyventojams, siuvusiems apsaugines veido kaukes, teikusiems kitokią pagalbą.
Šiandien galima atsargiai pasidžiaugti, kad situacija gerėja. Tai visų – ir medikų, ir gyventojų, kurie atsakingai laikosi karantino reikalavimų, nuopelnas. Visiems noriu nuoširdžiai padėkoti ir paprašyti išlikti susitelkusiems iki to meto, kai pandemija bus įveikta.
– Visgi ir pandemijai atslūgus, ko gero, dar ilgą laiką susidursime su jos pasekmėmis. Jūsų manymu, kokie klausimai bus svarbiausi atsigavimo nuo krizės laikotarpiu. Kokioms nukentėjusioms sritims gali prireikti padidinto Savivaldybės dėmesio ir paramos?
– Šie metai, manyčiau, bus nelengvi, neaišku, kada bus suvaldytas infekcijos plitimas, o ekonomikai atsigauti reikės laiko. Pandemija mažiau palietė didžiąsias įmones, o labiausiai nukentėjo daugelis mažų verslų, teikiančių paslaugas tiesiogiai ir negalinčių jų perkelti į internetinę erdvę.
Akivaizdu, kad Savivaldybė nepajėgi suteikti verslo įmonėms tokios finansinės pagalbos, kokią gali valstybė. Šių metų biudžete planuojame patvirtinti didesnį Smulkiojo ir vidutinio verslo paramos fondą, kuris verslo įmonėms pagal jų prašymus galės skirti finansavimą.
Dar vienas, žmogiškuoju požiūriu svarbus uždavinys – tai senjorų, neįgaliųjų organizacijų narių sugrąžinimas į visuomeninį gyvenimą ir veiklas, kurias karantinas visiškai sustabdė. Gyvo bendravimo jiems reikia labiausiai. Jau baigiame įrengti Bendruomenių namus buvusiame Meno mokyklos pastate, skirtos patalpos buvusio „Saulutės“ lopšelio-darželio patalpose, senjorus bei neįgaliuosius buria Socialinių paslaugų centras, Trečiojo amžiaus universitetas, todėl vėl įsitraukę į veiklas, šių grupių atstovai galės atkurti buvusius bendruomeninius santykius.
– Kokios koronaviruso krizės pamokos ir galimybės?
– Vienas iš svarbių klausimų, kurį jau aptarėme su Savivaldybės administracija ir medicinos įstaigomis, tai – apsaugos priemonių rezervo užtikrinimas, įstaigų materialinės bazės sustiprinimas. Taip pat reikės peržiūrėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, pakoreguoti pagal galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų analizę. Pandemija atskleidė kai kurias spragas, kurias būtina taisyti.
Galiu paminėti ir pozityvių dalykų. Pavyzdžiui, Savivaldybės administracija, kitos įstaigos, organizacijos puikiai susitvarkė su nuotolinio darbo iššūkiais: gyventojų aptarnavimas, švietimo įstaigų darbas, pasitarimai organizuoti naudojantis informacinėmis technologijomis. Gyventojai taip pat įprato įvairius dokumentus, prašymus dėl socialinių išmokų ir kt. pateikti nuotoliniu būdu. Daugelis paslaugų buvo perkelta į elektroninę erdvę.
Patirtis parodė, kad galima labai kokybiškai organizuoti nuotolinius pasitarimus Savivaldybės ir valstybinių institucijų lygmenyje, taip pat sutaupyti laiko. Be abejo, išmokome saugotis ir saugoti aplinkinius, dėvėti kaukes, laikytis rankų higienos. Anksčiau, plintant virusams šaltuoju sezonu, mažai kas ryždavosi nešioti veido kaukę – po šios pandemijos, manau, niekam nekils klausimų, kodėl tai būtina.
– Praėjusieji metai finansiniu požiūriu buvo ir sudėtingi (ypač dėl biudžeto pajamų surinkimo), ir dosnūs dėl galimybės įgyvendinti kai kuriuos projektus. Kaip vertinate praeitą laikotarpį?
– Dėl pandemijos Savivaldybė nesurinko apie 700 tūkst. eurų pajamų, todėl, atsižvelgdami į situaciją dėl COVID-19, stengėmės taupyti. Lėšas taupė ir Administracija – jų nebuvo išleista renginiams, kvalifikacijos kėlimui, komandiruotėms ir pan. Pavykus sutaupyti, 2020 metus baigėme sėkmingai, sumažinome įsiskolinimus ir naujaisiais startuojame ne iš prastesnių pozicijų, nei praėjusiais metais.
Metai buvo išties geri, nes pasisekė įgyvendinti reikalingus projektus. Pavyko baigti Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro pastato rekonstrukciją, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pastato renovaciją, sutvarkyti jo aplinką. Pastatytas Prienų baseinas – liko sulaukti pandemijos pabaigos, ir jis bus atvertas lankytojams. Netrukus bus atnaujintos Prienų kultūros ir laisvalaikio centro kavinės patalpos – turėsime šiuolaikinę, gražią kavinę, skirtą miestiečiams ir svečiams.
Įgyvendinome keletą didelių ir labai svarbių viešųjų erdvių projektų – sutvarkyti Beržyno ir Revuonos parkai, sutvarkytos Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kęstučio paminklo prieigos, atnaujintos Paprienės erdvės estrados link, išplėsti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Pernai buvo atnaujinta nemažai Jiezno miesto viešųjų erdvių, sutvarkyta ežero pakrantė. Jiezne papildomai buvo skirta lėšų gatvių remontui.
Gatvės tvarkomos visose seniūnijose, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriame sodininkų bendrijų keliams.
– O kaip sekėsi formuoti 2021 metų Savivaldybės biudžetą?
– LR Seimas savivaldybei patvirtino 2020 metų dydžio biudžetą – lėšų savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti paskirta panašiai tiek, kiek ir pernai. Žinoma, poreikiai buvo gerokai didesni…
Tradiciškai, prieš tvirtinant biudžetą, vyko nuotolinis susitikimas su Tarybos opozicijos ir mažumos atstovais. Atsižvelgiant į opozicijos pasiūlymus, artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje bus siūloma papildyti Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programą iš Mero rezervo ir Savivaldybės reprezentacinėms išlaidoms skirtų lėšų. Dėl kitų asignavimų sutarėme.
Viena iš naujovių biudžete šiais metais – numatytos lėšos bendruomenių iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjoms įgyvendinti. Kitaip tai vadinama „piliečių biudžetu“: gyventojai galės teikti idėjas, už jas balsuoti ir išrinkti du tinkamiausius projektus – po vieną Prienuose ir vienoje iš seniūnijų. Kol kas Lietuvoje tik kelios savivaldybės įgyvendina projektus tokiu principu.
Nemažai lėšų šiemet numatyta skirti religinėms bendruomenėms ir bendrijoms finansuoti – iš viso 63 tūkst. eurų, iš jų – 30 tūkst. eurų skirta Prienų bažnyčios pastato vidaus interjerui atnaujinti ir 24 tūkst. eurų – Jiezno bažnyčiai.
– Ar lėšų pradėtiems investiciniams projektams nepritrūks? Kokios galimybės imtis naujų? Jūsų nuomone, kokios priemonės padėtų sustiprinti finansines Savivaldybės galias?
– Paskirtos lėšos Revuonos gatvės kapitaliniam remontui, apžvalgos aikštelei prie Greimų tilto baigti, Jiezno viešajai erdvei prie autobusų stoties sutvarkyti. Nemažai lėšų teks vandentiekio tinklų įrengimo Naujosios Ūtos seniūnijoje projektui.
Šiais metais bus tęsiami pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Revuonos parko per Dvariuko mikrorajoną įrengimo darbai, tvarkoma teritorija Nemuno upės dešiniojoje pakrantėje, Kęstučio gatvėje. Taip pat numatyta 100 tūkst. eurų mūsų kraštiečio, poeto Justino Marcinkevičiaus atminimo prie jo vardo bibliotekos Prienuose įamžinimo projektui. Šį svarbų ir menišką projektą vylėmės įgyvendinti Savivaldybės ir geros valios žmonių lėšomis, bet, jų nesurinkus pakankamai, šiemet finansavimą skirsime iš biudžeto.
Šiais metais planuojame atnaujinti dalį buvusio „Saulutės“ lopšelio-darželio pastato stogo ir fasado, taip pat baigti Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro salės Skriaudžiuose remontą. Universalia sale galės naudotis ir Skriaudžių pagrindinė mokykla, ir vietos bendruomenė. Iš Savivaldybės biudžeto papildomai skirsime lėšų seniūnijų kelių ir gatvių priežiūrai.
Įžengiame į naują ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpį. Generuojame idėjas, renkame seniūnijų specialistų siūlymus naujiems projektams. Manome, kad vieni iš pirmųjų projektų, kurių imsimės, tai – Prienų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ kapitalinio remonto ir lopšelio-darželio „Pasaka“ pastato apšiltinimo darbai. Šiuo metu teikiama paraiška „Revuonos“ pagrindinės mokyklos sporto aikštynui sutvarkyti. Taip pat planuojama atnaujinti mokyklos fasadą.
Nuotekų tinklų ir kelių plėtra, socialinių būstų remontas, apleistų statinių priežiūra ir kontrolė, bešeimininkių pastatų likvidavimas – tai vieni iš svarbiausių Savivaldybės darbų. Administracija jau yra parengusi socialinių būstų atnaujinimo programą. Kai kurie apleisti būstai bus nugriauti.
Finansinį Savivaldybės pajėgumą sustiprintų racionalus deleguotų lėšų paskyrimas tam tikroms sritims. Mes galėtume geriau paskirstyti finansinius išteklius, teisingiau įvertinti darbuotojų darbą, nes centrinės valdžios sprendimai vieniems labai padidina finansavimą, o kitus nepelnytai pamiršta.
Jaustumėmės finansiškai stipresni, jeigu Savivaldybėje atsirastų daugiau verslų – sukūrus naujų darbo vietų, į biudžetą surinktume daugiau pajamų, kurias būtų galima paskirstyti būtiniausioms sritims.
– Ką, baigiantis šiai kadencijai, galėsite pasiūlyti Prienuose ir rajone įsikurti norintiems žmonėms?
– Prienų rajono savivaldybės proveržį siečiau su gyvenamosios, verslo ir aktyvaus poilsio aplinkos gerinimu. Siekiame, kad mūsų krašte kurtųsi nauji verslai, nes tai – ir nauji gyventojai, ir naujos galimybės, ir geresnis mokesčių surinkimas, ir pan. Susitikimuose ir diskusijose su potencialiais verslininkais visada stengiamės pabrėžti Prienų krašto privalumus ir galimybes, akcentuoti investicijų į aplinkos gerinimą poreikį. Investavimas į aplinką gerina gyventojų gyvenimo kokybę, skatina kurtis ir verslininkus. Nuosekliai dirbdami šia kryptimi jau turime gražių pavyzdžių – planuojamos ir vykdomos daugiabučių namų statybos, atnaujintose viešosiose erdvėse įgyvendinamos verslo idėjos, aptariamos naujos iniciatyvos dėl verslo plėtros.
Džiaugiamės pirmomis verslo investicijomis Prienuose – tai pozityvūs ženklai, teikiantys vilčių, jog miestas dar labiau sustiprės.
Džiugina pasikeitimai ne tik Prienų mieste, bet ir kaimiškose vietovėse. Todėl žingsnis po žingsnio skiriama daugiau investicijų ir seniūnijų kelių priežiūrai, ir viešosios infrastruktūros gerinimui. Pagal galimybes vyksta vandentvarkos plėtra, atnaujinami kultūros paskirties pastatai, švietimo įstaigos, sporto aikštynai, viešosios erdvės, renovuojami daugiabučiai. Siekiame užtikrinti ugdymo paslaugas, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams, kad jaunos šeimos nepaliktų kaimo.
Norėčiau, kad kadencijos pabaigoje būtų padaryta dar daugiau darbų, kurie džiugintų rajono gyventojus, pagerintų jų gyvenimą, suteiktų daugiau galimybių neįgaliesiems ir išspręstų pasitaikančias socialines problemas.
– Dėkoju už atsakymus.
Parengė Dalė Lazauskienė