„Situacija trapi, nes masiškas meškinio česnako lapų kartu su žiedynstiebiu pjovimas drastiškai silpnina augalo klonus – prarandama galimybė sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Ypač tai kenkia neskaitlingoms populiacijoms“, - sako Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.

Jeigu planuojate šiuo žalumynu pagardinti velykines vaišes, būkite atsakingi – nusiskinkite keletą lapelių, tiek tikrai pakaks skoniui suteikti.

Meškinis česnakas nuo 1962 m. buvo įrašytas į Lietuvos saugomų rūšių sąrašus, o 2007 m. buvo priskirtas saugomoms rūšims, kurių gausumas atkurtas. 2018 m. vertinant Lietuvos saugomas rūšis pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus, meškinis česnakas buvo priskirtas arti grėsmės esančioms rūšims, todėl Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu nuo 2019 m. nebesaugomas.

Tačiau žmonėms pradėjus šį augalą naudoti pernelyg intensyviai, Aplinkos ministerija planuoja meškinį česnaką įtraukti  į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir jį bus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti, taip pat juo prekiauti.

Meškinis česnakas (Allium ursinum) – vienintelis Lietuvoje miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis mėgsta derlingų aliuvinių dirvožemių ūksmėtus lapuočių miškus, auga šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse.

Jo gležni lapeliai prasikala anksti pavasarį.  Tada, kai medžiai dar nesulapoję, kol drėgnamėgės aukštaūgės žolės dar neužstoja saulės šviesos. Netrukus pasirodo ir žiedynstiebiai, iškeliantys baltus žvaigždiškus žiedus.

Anksti prasidėjusi augalo vegetacija baigiasi vasaros pradžioje.  Žiemoti lieka svogūnėliai. Plinta daugiausia sėklomis, dalį kurių išnešioja skruzdėlės, šiek tiek dauginasi svogūnėliais.

Daugelyje Europos kraštų, kuriuose yra paplitęs, meškinio česnako lapai vietinių gyventojų naudojami maistui ir kaip vaistas.