Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše – Rasos šventė Kernavėje

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

120126

Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – Lietuvoje visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki lokalių, mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.

Šis istorinės raidos suformuotas paveldas yra nuolat atkuriamas išsaugant ryšį su aplinka bei gamta ir atliepiant šiuolaikinio gyvenimo reikmes. Galima džiaugtis, jog jis skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui ir plečia akiratį.

Šių vertybių saugotojams tęsti, perduoti, užtikrinti apsaugą ir pagarbą ilgainiui susiklosčiusioms tradicijoms padeda ne tik šalies politikos, bet ir tarptautiniai instrumentai – 2003 m. UNESCO priėmė Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurią po metų ratifikavo ir susitarimus sėkmingai vykdo Lietuva.

Ypač svarbus tokių pastangų rezultatas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valdomas ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro tvarkomas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. Prie jo plėtros, visuomenei atvirų kūrimo procesų, vertybių apsaugos ir puoselėjimo prisideda savivaldybės, jų paskirti specialistai, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir pavieniai asmenys.

Nuo 2017 m. į sąvadą įtrauktos 32 vertybės, įskaitant kryždirbystės, sutartinių ir Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradicijas, kurios įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Šis leidinys skiriamas pristatyti dešimt 2019 m. paskelbtų vertybių, atspindinčių apsivalymo, pasaulėžiūros, bendruomeniškumo, tuoktuvių, amatų, kulinarijos, švenčių, liaudiškojo pamaldumo tradicijas ir su jomis siejamus papročius.

2019 m. naujai įrašytos vertybės

1. Drevinė bitininkystė Varėnos krašte

Teikėjas ir saugotojas – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija

1. Totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija

Teikėjai – Visagino kultūros centras, Visagino totorių bendrija

Saugotojas – Visagino totorių bendrija

1. Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba

Teikėjas – Neringos savivaldybės administracija

Saugotojai – aplink Kuršių marias gyvenančios vėtrungių meistrų šeimos, bendruomenės, kultūros, švietimo, verslo įstaigos

1. Lietuvos karaimų vestuvių tradicija

Teikėjas – Lietuvos karaimų kultūros bendrija

Saugotojas – Lietuvos karaimų bendruomenė

1. Mažosios Lietuvos delmonai

Teikėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

Saugotojas – delmonų meistrai, mokytojai, muziejai ir etninės kultūros centrai

1. Pirčių lankymo tradicija

Teikėjas – Profesionalių pirtininkų asociacija

Saugotojai – kvalifikuoti pirtininkai ir pirties meistriškumo mokyklos

1. Rasos šventė Kernavėje

Teikėjas – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras

Saugotojai – Širvintų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, asociacija „Medgrinda“, Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus

Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškosios Rasos (Kupolės, įvedus krikščionybę – Joninės) išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių veiksmų gausa. Jie įprasmina aukščiausią saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.

Kernavės archeologiniame rezervate kasmet rengiama Rasos šventė atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą buvo surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.

Šventė vyksta pagal nuo pradžių nusistovėjusią tvarką. Ant piliakalnių iškeliamos stebulės su deglais ir vainikais, sukraunamas aukuras, laužas, pastatomi vartai. Šventės dalyviai (jų būna per dešimt tūkstančių!) renka vaistinius augalus ir žolynus, pina vainikus, prie aukuro apeiginiu būdu uždegama ugnis, pagerbiamos protėvių vėlės ir dievybės, palydima ir pasitinkama saulė, dainuojama ir šokama prie laužo, vidurnaktį Nerimi plukdomi vainikai, saulei patekėjus, prausiamasi rasa. Šventės apeigose dėmesys skiriamas saulei, ugniai, vandeniui, augmenijai, kurie tuo metu įgyja didžiausias galias ir tai perduoda žmogui. Susirinkusieji čia jaučiasi tikrais šventės dalyviais, kūrėjais, drauge dainuodami, giedodami sutartines, šokdami, atlikdami apeiginius veiksmus.

Išskirtinį šventės matmenį sudaro erdvė, kurioje jį vyksta. Kernavė išsiskiria valstybei ir tautai reikšminga istorine praeitimi, legendų gausa, nuostabia gamta ir ypač išraiškingais, didingais piliakalniais.

Rasos šventė yra didžiausia vasaros šventė Širvintų krašte ir svarbiausia Kernavės bendruomenei. Tądien iš visų kraštų pas gimines, draugus skuba artimieji, trokšdami būti šventėje – darnioje ir tvarioje gamtinės, kraštovaizdžio, kultūrinės, istorinės erdvės, krašto tapatybę stiprinančių gyvųjų Kernavės kultūros tradicijų visumoje.

1. Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje

Teikėjas – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras, Panevėžio kraštotyros muziejus

Saugotojas – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras

1. Vietovardžiai: atminties ir vartojimo tradicija

Teikėjai – Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos geografų draugija, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

1. Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija

Teikėjas – Telšių vyskupija

Saugotojai – Telšių vyskupijos parapijų gyventojai

Iškilmingame renginyje kovo 13 d. 17 val. Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos.

Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt