REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2020 m. Birželio 10 d. 20:52

Neįtikėtina nuošliauža visą gyvenvietę nusinešė į Norvegijos fjordą (vaizdo įrašas)

Pasaulis

© Stop kadras

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


134382

Tokio reginio tikrai neišvysi kiekvieną dieną. Praėjusią savaitę atsiskyrė ir į Norvegijos fjordą nuplūduriavo didelė žemės dalis.

Žemės nuošliauža įvyko birželio 3 d. rytą šiaurės Norvegijos Altos mieste, praneša „The New York Times“.

Milžiniška žemės masė, apimanti daugiau nei 600 metrų plotį, staiga nuslydo ir sukrito tiesiai į šiaurinį Atlanto vandenyną, o tiksliau į Altafjordą.

Žadą atimantys šio įvykio kadrai buvo užfiksuoti vietos gyventojo Jan Egil Bakkeby. Vaizdinėje medžiagoje matomas didžiulis sausumos gabalas su ant jo stūksančiais keliais namais, tolstantis gilyn į vandenį.

Iš viso į fjordą nugarmėjo aštuonios struktūros, kurių didesnę dalį sudarė vasarnamiai. Šiai žemės masei atsiskiriant ir nuslystant į vandenį girdėti ištisas girgždesio, traškesio ir žvangesio garsų kratinys.

Visam tam pasibaigus liko tik plūduriuojančios nuolaužos ir visiškai nauja pakrantė.

O tuomet pilnu tempu pradėtos vykdyti gelbėjimo operacijos, kuomet į įvykio vietą skubėjo ugniagesių pajėgos, policija ir greitoji medicinos pagalba. Prie operacijų prisijungė ir sraigtasparnių gelbėjimo komandos, Raudonasis Kryžius, pakrančių apsauga. Laimei, aukų išvengta.

Į jūrą su nuošliauža buvo nusineštas ir šuo, tačiau jis sėkmingai parplaukė į krantą, iš kur vėliau buvo išgelbėtas sraigtasparnio įgulos.

Tokio masto nuošliaužos nebuvo regėta jau daugiau nei pusę amžiaus, teigė Anders Bjordal, Norvegijos vandens išteklių ir energijos direktorato vyresnysis inžinierius.

Amerikos geologijos sąjungos „Landslide Blog“ nuošliaužoms skirtame tinklaraštyje Šefildo universiteto geologas Dave Petley šį incidentą apibūdino kaip slankiojo molio nuošliaužą.

„Slankusis molis yra jūrinė-ledyninė medžiaga, pasižyminti keistomis savybėmis,“ – rašo Petley. „Sudrumstos jos yra labai silpnos ir jų elgsena tampa panaši į skysčių. Tačiau ramybės būsenoje jos yra kur kas stipresnės, o tai daugiausia yra nulemta druskos, kuri suklijuoja dalelių struktūras į visumą. Sutrikdžius šias struktūras slankusis molis sparčiai silpnėja ir leidžia susiformuoti tokioms įspūdingoms žemės nuošliaužoms“.

Rytą prieš įvykstant purvo nuošliaužai lijęs lietus galėjo pagreitinti šį reiškinį, tačiau tiksli jo priežastis nebuvo nenustatyta.

Gismeteo.lt



REDAKCIJA REKOMENDUOJA