Neįtikėtina gyvenimo istorija: nuo netipinės iki modelio

Klaipėda
RASOS JARMALIENĖS FOTO
Mindaugas Jonušas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Rūta Benevičiūtė – nėra tipiniam modeliui keliamus reikalavimus atitinkanti mergina. 
Psichologiją studijuojanti  jaunuolė ryžosi ir netikėtam gyvenimo  posūkiui. Mada visada buvo Rasos gyvenimo dalis, bet norui siekti savo svajonės vis nebuvo galima išsipildyti dėl jos kaip modeliui per mažo ūgio. Tačiau norai, kartais ima ir išsipildo. Neseniai pastebėta mados namų mergina aktyviai įsiliejo į modelių gretas ir šiandien drąsiai teigia, kad netipinis modelis gali tapti supermodeliu. O ko reikia? Drąsos ir begalinio tikėjimo savim ir savo svajone. Apie netikėtumus ir atradimus kalbamės su Rūta Benevičiūte.

Esate netradicinis modelis, kokia pagrindinė jūsų žinutė merginoms?


Turbūt, sakydami – netradicinis – turim omenyje mano ūgį, tiesa? Kai tik susipažinau su Mindaugu, t.y šių mados namų įkūrėju, kurio dėka ir turiu šią galimybę, daug kalbėjome apie tai, kad iš modelių tikimasi nemažai nusisenėjusių standartų, tokių kaip tam tikrų ūgio, kūno apimčių ribų atitikimo ar tam tikrų veido ir charakterio bruožų turėjimo. Žinoma, šiais laikais po truputį laisvėja nuomonė, kas liečia kūno apimtis – tikrai žinome garsių modelių, kurie gali pasigirti kiek didesniais savo apvalumais, tačiau kas liečia ūgį mažai pakito. Dar vis matau kiekviename modelių agentūros atrankų skelbime, kad ieškomos merginos 170-175 cm. ūgio. Būtent tokie standartai ir man kliudė net pamąstyti, kad mano hobis fotografuotis gali realizuoti į modelio veiklą, juk aš tik 160 cm ūgio. Tačiau, kaip sakoma, kuo mergina žemesnė, tuo ji arčiau pragaro – savy turi tik dar daugiau ugnies. Tai turbūt ir būtų mano žinutė merginoms – nepasiduoti visuomenėms standartams ir daryti tai, kas patinka.

 

Patarkite, kaip tapti modeliu?


Hmm, atvirai, dar tik pradėjau savo, kaip modelio, karjerą. Tai vargu ar galiu duoti kokių naudingų patarimų. Bet ką tikrai supratau, savo pirmosios fotosesijos, kaip oficialiai modelis, metu, kad modeliui privalu būti ambicingam, savimi pasitikinčiam ir motyvuotam, nes šios karjeros kelias ilgas ir dirbti reiks daug, jei norima kažko pasiekti daugiau nei tik pasipildyti galeriją nuotraukomis. O manau viso kito, kaip pozavimas, vaidyba, darbas su komanda ir bendravimas su žiniasklaida yra išmokstama.

 

Kokios jūsų viltis mados pasaulyje? 


Žinokite, kol kas pati net nežinau, ko tikėtis haha. Lyg šiol man sunku susivokti, kad esu „oficialiai modelis“ ir judu tokios karjeros keliu. Žinoma, kaip jau minėjau, fotografuotis man yra hobis ir toks buvo jau paskutinius 3 metus. Tad gyliai savyje viliuosi, kad tapsiu profesionaliu modeliu ir galbūt tai taps viena iš pagrindinių mano gyvenimo veiklų šalia mano studijų ir kitų tikslų.

 

Koks jūsų, kaip modelio „credo“? 


Hmm geras klausimas. Manau, mėgautis šia patirtimi, nepaisant tapsiu žinoma ar ne. Manau, visada reikia stengtis mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka ir galimybe. Man rodos yra net panašus posakis „mėgaukis procesu, o rezultatas savaime ateis“. Žinoma taip pat svarbu nepamiršti savęs ir artimųjų – manau svarbus modelio bruožas būti paprastu žmogumi, kad esi žvaigždė neprivalai sužvaigždėti, tiesa?

 

Kodėl verta būti modeliu?


Nežinau, ar korektiška sakyti „verta/neverta“, kadangi ne kiekvienas nori ar turi būti modeliu – gyvenime yra daugybė galimybių ir patirčių, kurių nemanau, kad galima vertinti kaip labiau ar mažiau vertingas už kitas. Tačiau jei paklaustumėte, ko tikiuosi išmokti ir pasisemti iš modelio karjeros, tai atsakyčiau, jog viliuosi tapti „laisvesne“ ir mažiau suvaržyta visų tų visuomenės primetamų standartų ir klijuojamų etikečių. Manau, kiekviena galimybė verčia tobulėti, nes turime išeiti iš savo komforto zonos.