Angle down Atgal

Neiškalbius moksleivius gelbsti nupirkti darbai

Nors iškalbos nenusipirksi, tačiau kalbą - laisvai. Prasidėjus naujiems metams, moksleiviai sukluso - dešimtokai ir abiturientai po truputį jau ruošiasi pavasarį numatomai kalbėjimo įskaitai. Tačiau iškalbingi ne visi. Tad dalis mokinių dažniau pagalvoja ne kaip parašyti ir išmokti gerą kalbą, o kaip prasimanyti pinigų šiai nusipirkti internete. Ir su dideliais iššūkiais nesusiduria.

„Rašau lietuvių kalbėjimui skirtas kalbas (10 ir 12 kl.). Esu baigusi lietuvių filologiją ir pedagogiką, šiuo metu jau baigiu ir magistro studijas, tad parašyčiau tikrai gerą, kokybišką kalbą“, - štai toks skelbimas puikuojasi viename Lietuvos skelbimų portale.

„Vakarų ekspresas“ susisiekė su jo autore. Mergina nedaugžodžiavo, tačiau trumpai prasitarė, kad trūksta pinigų.

„Pritarčiau“, - paklausta, ar įskaitai skirtos kalbos pirkimas - tai akademinis nesąžiningumas, sakė ji.

Tiesa, dalis kalbas parduodančiųjų ne tik mėgina išgyventi, bet ir visai neblogai iš to prasigyvena. Internete esti tinklalapis, siūlantis kalbą atsisiųsti „vos per 5 minutes“.

„Vieša paslaptis“, - ištarė Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė, komentuodama kalbėjimo įskaitoms paruoštų kalbų pirkimą tarp moksleivių.

Kalba – nuo 5 eurų

„Vieši kalbėjimai mokykloje neretai sukelia didelį stresą, o laiko rašyti ne visi randa. Tad siūlau jums taupyti laiką ir kreiptis į mane“, - moksleivių norą pirkti, o ne patiems rašyti kalbą teisina kita skelbimo autorė, siūlanti rašinius įsigyti socialiniame tinkle „Facebook“.

Žurnalistui ji teigė, kad kol kas kalbomis domisi vos keli mokiniai. „Dar tik visko pradžia, praėjusiais metais buvo daug daugiau nei dabar pradžioje“, - sakė mergina, neatskleidusi savo vardo.

Ji teigė, kad praėjusiais mokslo metais parengė net 36 kalbas. Mergina sakė studijuojanti, tiesa, studijos su lietuvių kalba nėra susijusios.

„Taip, kiekvienas turėtų pasirašyti pats, bet yra žmonių, kurie to nemoka, todėl pagalba galima, aišku, geriausiai, jei rašytų pats mokinys“. Paklausta, ar tai nėra sukčiavimas, juk mokiniai ateina į mokyklas ir sako, kad jie patys parašė, neneigė: „Galbūt iš dalies nusirašymas, bet ne visi mokiniai, kai nusiperka kalbą, ją tokią ir palieka - būna, pakeičia dalį teksto.“

Ji teigė, kad už vieną kalbą prašo 10 eurų. Tiesa, galima rasti ir pigesnių variantų. „Facebook“ pasižvalgius po moksleiviams sukurtas grupes, galima aptikti daugybės pavienių pasiūlymų parduoti kalbą. Jas už nedidelį atlygį atiduoda patys moksleiviai, praėjusiais metais jau išlaikę įskaitą. Šių kalbų kaina svyruoja nuo 5 iki 6 eurų.

ĮTARIMAI. „Mokytojai žino, ką mokiniai skaito, ką gali, todėl žino ir tai, ar mokinys pats parengė kalbą, ar ją nusipirko“, - įsitikinusi Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.
ĮTARIMAI. „Mokytojai žino, ką mokiniai skaito, ką gali, todėl žino ir tai, ar mokinys pats parengė kalbą, ar ją nusipirko“, - įsitikinusi Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.

Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

Jaunuolių verslas

Kalbas rašantis ir jas net už 17 eurų pardavinėjantis žurnalistikos studentas Lukas (vardas pakeistas) sakė, kad, prieš rašydamas visą darbą, pasiūlo tik „užvesti“ ant kelio. „Kalbas ketinu rašyti savaitgaliais. Kaina priklauso nuo darbo skubos“, - sakė jis.

Jaunas vaikinas įsitikinęs, kad kalbas mokiniai turėtų rašyti patys. „Prieš rašydamas kalbą, aš keliskart paklausiu, ar žmogus tikrai nenorėtų pabandyti to padaryti pats. Įsitikinęs, kad jis to tikrai nedarys, siūlau savo pagalbą. Sąžinė negraužia. Čia jau pačių mokinių reikalas“, - dėstė Lukas.

Daugeliui moksleivių gerai žinomo tinklalapio valdytojai tikino, kad per vienerius mokslo metus parašo apie 50 pavyzdinių kalbų. Save privataus mokymo paslaugų teikėjais pristatantys svetainės administratoriai atskleidė, kad kalbas mokiniai gali nusipirkti nuo 6 eurų. „Paslauga domisi tiek dešimtokai, tiek dvyliktokai. Tenka pripažinti, kad susidomėjusių moksleivių skaičius vis mažėja“, - „Vakarų ekspresui“ atsiųstame atsakyme tikino jie.

Tiesa, ir jie sutiko, kad daug geriau, jei mokiniai kalbas rašosi patys. Tačiau nors išreiškė tokią nuomonę, veiklos nutraukti nė neketina. „Mes tos pačios nuomonės, kad mokiniai turi pasirašyti kalbas patys. Juk savais žodžiais ir savomis mintimis kalbėti yra kur kas paprasčiau. Mūsų teikiama paslauga atitinka elektroninio knygyno funkciją - mūsų tinklalapyje mokiniai gali susirasti kalbų pavyzdžius panašia tema, tačiau ne analogiška. Įsigiję mūsų siūlomą kalbos pavyzdį moksleiviai gali pasisemti minčių, pamatyti, kokia turi būti kalbos struktūra“, - teigė nuo 2015 metų veikiančio tinklalapio valdytojai.

Šiame tinklalapyje atskleidžiama, kad pardavėjai niekuomet tos pačios kalbos neatsiųs tos pačios mokyklos mokiniams, nes jas kiekvienais metais registruoja. Tad kalbėtojai gali būti ramūs.

Nepateisina

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintinienė patikino, kad įspėjimus, susijusius su galimo akademinio nesąžiningumo atvejais, atsiunčia Nacionalinio egzaminų centro atstovai.

„Tai nacionalinio lygmens problema, o ne vietinė“, - sakė ji. Specialistė teigė netikinti, kad mokiniai kalbas perka dėl didelio krūvio, tačiau net šiam išaugus ji tokių veiksmų nepateisina.

Kritikavo ir mokinius, ir įskaitas

Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja L. Bručkienė tikino puikiai žinanti apie kalbėjimo įskaitoms skirtų darbų prekybą.

„Tai yra akademinio nesąžiningumo atvejis. Tai bandymas eiti lengviausiu keliu, nelegali veikla, piktnaudžiavimas“, - internete esančius skelbimus įvertino pedagogė.

Mokytoja pasakojo, kad jos darbo praktikoje buvo situacijų, kai mokinius įtarė pirkus kalbą.

„Dažniausiai tai būna silpni ir nemotyvuoti mokiniai. Anksčiau pas mus 10 klasės kalbėjimo įskaitos buvo integruotos su kitais dalykais, tad tokios situacijos neįvykdavo, tačiau, pasikeitus tvarkai, jos jau galimos. Įtarimų kartais kyla. Tokiu atveju galima užduoti klausimus. Mokiniai baigia kalbėti, tikrinu užduodama klausimus ir sužinau, ar supranta, apie ką kalba“, - pasakojo L. Bručkienė.

Lituanistė dėstė įspėjanti moksleivius, kad šie nesinaudotų internete siūlomomis pirkti kalbomis.

„Nemanau, kad čia susiję su dideliu krūviu. Tai sąmoningumo ir noro nueiti lengviausiu keliu, pasiekti geriausią rezultatą investuojant ne laiką, o tėvelių pinigus klausimas“, - įsitikinusi mokytoja.

Nors perkamas kalbas pasmerkė, L. Bručkienė kalbėjimo įskaitas tikino vertinanti neigiamai. „10 klasės įskaitos yra ydingos. Tokios, kokios įskaitos yra dabar, leidžia piktnaudžiauti situacija. Reikėtų keisti jų formatą.

10 klasės įskaitas anksčiau mes integruodavome su daile ir muzika. Viešojo kalbėjimo įgūdžiai reikalingi, tačiau jei juos ugdai 2 kartus per metus, tai nėra naudinga. Reikėtų ieškoti kitų formų. Dabar vyksta vos ne teksto deklamavimas, o ne kalbėjimas“, - kritikos pažėrė lietuvių kalbos mokytoja.

Žvelgia į mokytojus

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė tikino, kad ši problema žinoma jau ne pirmus metus.

„Tai ir mokinių, ir mokytojų problema. Mokytojai žino, ką mokiniai skaito, ką gali, todėl žino ir tai, ar mokinys pats parengė kalbą, ar ją nusipirko. Manau, kad daugelis pedagogų neina lengvu keliu ir už nupirktą kalbą aukštų balų nerašo“, - sakė S. Vingelienė.

Ji sakė, kad pasirengimas įskaitai yra ir pasiruošimas brandos egzaminui. „Galima pasitikrinti, pasimokyti. Protingi mokiniai rašo patys“, - kalbėjo S. Vingelienė.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite