Neįkainojama dovana - B. Dvariono rankraščiai su šmaikščiomis pastabomis

Lietuva
LMTA nuotr.
Reporteris Viktorija Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Garsaus kompozitoriaus Balio Dvariono sūnus, profesorius Jurgis Dvarionas Lietuvos muzikos ir teatro akademijai padovanojo tėvo užrašytas lietuvių liaudies dainas. Etnomuzikologijos studijoms tai - neįkainojama vertybė.

Kompozitoriaus, dirigento, pianisto, pedagogo B. Dvariono (1904-1972) rankraščiuose - lietuvių liaudies dainos, užrašytos vos ne visoje Lietuvos teritorijoje: Zarasų, Kretingos, Raseinių, Utenos, Kauno, Šakių apskrityse. Manoma, kad dainos buvo renkamos 1932-1933 metais.

Ypatingai įdomūs dainų vertinimai: „Pavyzdys niekam tikęs“ - apie Jaunimo meilės dainą „Auga kieme pušelė“ (Žemaičių Kalvarija). Šiandien etnomuzikologams ši daina - tikra vertybė. Melodija gan tipinė šiam regionui, bet originalus, gražiai išplėtotas tekstas sutinkamas retai, labiau paplitę kiti teksto variantai tuo pačiu siužetu.

„Pavyzdys niekam tikęs“ - pastaba prie tipinės, gražios žemaitiškos dainos iš Naumiesčio apylinkių. Ką tuo norėjo pažymėti kompozitorius, lieka mįslė. Iš neišbaigto užrašymo galima spėti buvus itin sudėtingos metroritminės struktūros, melizmų gausa pasižyminčią tradicinę žemaitišką dainą, kuriai, rodos, taip ir nepavyko rasti rakto skambesiui fiksuoti natomis.

Rinkinyje yra įrašų, atskleidžiančių ne tik muziko profesionalo talentą, bet ir paryškinančių pačios asmenybės bruožus. Bene žaviausia pastaba apie dainą nr. 18 iš Zarasų (Ežerėnų) apylinkių: dainos siužetas pasakoja, kaip mergelė neįsileidžia bernelio į klėtelę. Šalia pieštuku rašyta pastaba: „tai yra brudas“.

Rankraščiuose 124 dainos su pilna melodija ir tekstu, 15 melodijų be tekstų (tik pirma eilutė po natomis), keletas dainų tekstų fragmentų.

Rankraštyje galime perskaityti užuominų, kad dainos rinktos planuojant kūrybines idėjas: šalia dainų keliose vietose papildomai perrašyta keletas taktų ir pastaba „geriau be to„; yra nuorodų, kuriose tonacijose daina skambėtų geriau.

Yra dainų užrašymų su pastabomis „žodžiai bus“. Lieka neaišku, kokiomis aplinkybėmis kompozitorius tikėjosi atsirasiant tekstą. Gal tuo metu tai buvo pakankamai populiarios melodijos ir tekstai gerai žinomi, todėl neskubėta jų užrašyti.

Yra dainų labai retai sutinkamais tekstais ar net, tikėtina, kompozitorių patraukusių originaliais siužetais autorinės kūrybos tekstų.

Dauguma užrašytų dainų tradicinės, atspindinčios regioninės tradicijos bruožus. Melodijos užrašytos ranka. Visos absoliučiame aukštyje. Kai kurie rankraščiai su pastabomis. Yra dainų, užrašytų dviem balsais, bet nurodyta tik viena dainininkė. Lieka neaišku, ar antrą balsą padainavo ta pati pateikėja, ar B. Dvarionas jausdamas dainos prigimtį iš karto prirašė antrą balsą. Taip pat sunku spręsti, ar vienbalsėje melodijoje žyminas retsykiais pasirodantis antras balsas, ar natos po melodija reiškia variantus posmuose.

Rinkinyje - ne viena įdomi dermė sena melodine struktūra. Yra dainų, kuriose galima įžvelgti dar neįsivyravusį regione daugiabalsumą.

Užrašymuose atsispindi ypatingas jautrumas tradicinei metroritmikai. Kruopščiai įvertinta melodijos artikuliacija ir pasirinkta užrašymo schema. Fiksuojamas kintamas metras, tiksliai sužymėta metroritminės kaitos sistema kiekviename dainų posme. Tai sunku būtu padaryti vėliau, todėl tikėtina, kad B. Dvarionas užrašymo metu iš karto analizuodavo melodijas ir žymėjosi esmines melodijų savybes.

Kai kur užrašuose išskirti melodijų variantai, užrašyti atskiroje penklinėje.

Archyvo darbuotojai konsultuojasi su rankraščių restauravimo specialistais, siekdami užtikrinti kuo geresnes vertingo rinkinio išsaugojimo sąlygas.

Rinkinį galima peržiūrėti Muzikinio folkloro archyve.

Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė