Angle down Atgal

Neįgaliuosius technikos priemonėmis aprūpinančio centro direktorei – įspėjimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis skyrė įspėjimą Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktorei Ilonai Orgurcovai. Paaiškėjo, kad centro vadovė nesuplanavusi ir neturėdama tam pinigų inicijavo centro pastato stogo taisymo darbus, kuriuos vėliau reikėjo iš dalies padengti iš techninės pagalbos priemonėms įsigyti skirtų lėšų, nes statybos bendrovė dėl skolos jau ketino kreiptis į antstolius.

Įspėjimas reiškia, kad jeigu per ateinančius metus bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, vadovė bus atleidžiama iš pareigų.

Ministro sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje suburtos komisijos nustatytus faktus bei ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktą vidaus audito išvadą.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centre nustatyta ir kitų pažeidimų: pavyzdžiui, darbuotojams už komandiruotes, viršvalandinį darbą ar poilsio dieną nepagrįstai išmokėtos lėšos, kurias reikia grąžinti į biudžetą – tai sudaro apie 700 eurų. Be to, centras sumokėjo už neatliktus informacinės sistemos tobulinimo darbus, netiksliai formuoja poreikius, kiek ir kokių techninės pagalbos priemonių reikia neįgaliesiems, o, vietoje to, kad sudarytų sąlygas gyventojams konsultuotis telefonu nemokamai, įsivedė trumpąjį telefono numerį, kurio viena minutė skambinančiajam kainuoja 9 centus.

Įstaigoje taip pat nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo – neviešinamos arba nevisa apimtimi viešinamos sudarytos sutartys, tik iš dalies paisoma kibernetinio saugumo ir informacinės sistemos saugos reikalavimų.

Pinigai nenumatyti, bet išleisti stogui

2019 metų birželį Techninės pagalbos neįgaliesiems centras kreipėsi į ministeriją prašydamas skirti papildomų lėšų sumokėti už jau įvykdytus stogo remonto darbus. Rašte buvo nurodoma, kad susidarė skola tiekėjui.

Pagal turimus duomenis, stogo remonto darbų pirkimo paslaugos pradėtos 2018 metų pabaigoje, todėl lėšos kitiems metams turėjo būti suplanuotos taip, kad jų pakaktų apmokėti už darbus.

Sutartis su tiekėju sudaryta 2019 m. sausį, sutarties vertė – 76 tūkst. eurų. Faktiškai stogo remontas buvo baigtas birželį, remonto darbų vertė atitiko sutartį, bet Techninės pagalbos neįgaliesiems centras pinigų šiam tikslui neturėjo ir kreipėsi į ministeriją.

Paprašyta paaiškinti, kaip susiklostė tokia situacija, kad neturint lėšų planuojami remonto darbai ir sudaroma sutartis su tiekėju, centro direktorė ignoravo ministerijos prašymus ir pakartojo informaciją apie lėšų poreikį.

Ministerija nesutiko skirti papildomų lėšų ir rekomendavo centrui apmokėti stogo remonto darbus iš įstaigos lėšų. Tuomet Techninės pagalbos centras paprašė leidimo perskirstyti programų lėšas įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas informavo ketinantis pasitelkti antstolius, ir siekiant išvengti didesnių nuostolių valstybės biudžetui, centrui buvo duotas leidimas perskirstyti lėšas įstaigos viduje.

Tačiau ministerijoje suburta komisija konstatavo, kad įstaigos vadovė nusižengė teisės aktams, nes prisiėmė finansinius įsipareigojimus neturėdama tam skirtų lėšų. Be to, centras stogo remonto darbus vykdė nesudaręs kalendorinio darbų atlikimo grafiko.

Už komandiruotes atsiskaitė dosniau nei leidžia Darbo kodeksas

Techninės pagalbos neįgaliesiems centre buvo dosniau sumokėta vadovaujančias pareigas einantiems skyrių vedėjams už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dieną, nors Darbo kodeksas nustato, kad vadovaujančias pareigas einantiems asmenims neturėtų būti mokama dvigubai ar pusantro karto daugiau, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Kadangi darbo sutartyse nebuvo susitarta kitaip, konstatuota, kad valstybės biudžeto lėšos buvo išmokėtos nepagrįstai. Išmokėta ir grąžintina suma sudaro apie 450 eurų.

Panaši situacija susidarė dėl darbuotojų komandiruočių: už kelionę į komandiruotę ir iš jos poilsio dieną buvo sumokėta dvigubu tarifu, nors turėjo būti mokama kaip už įprastą darbo laiką ir suteikiamas tos pačios trukmės poilsis. Permokėta suma siekia apie 250 eurų.

Centras įpareigotas lėšas grąžinti iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos.

Netiksliai planuoja, kiek ir kokių priemonių reikia neįgaliesiems

Komisija taip pat konstatavo, kad Techninės pagalbos neįgaliesiems centras netiksliai planuoja įvairių techninės pagalbos priemonių poreikį, todėl neįgalieji nėra laiku aprūpinami jiems reikiamomis priemonėmis.

Planuodamas techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems poreikį, centras naudoja Techninės pagalbos priemonių apskaitos informacinę sistemą, į kurią patenka duomenys apie žmonių prašymus, įvairias išduotas ar grąžintas priemones, kurių reikia judėjimo, klausos, regos ar bet kurią kitą negalią turintiems gyventojams. Duomenis į sistemą suveda savivaldybių darbuotojai ir centro padalinių darbuotojai. Pagal šią informaciją sprendžiama, kiek kokių priemonių reikia įsigyti visos Lietuvos mastu.

Tačiau Techninės pagalbos neįgaliesiems centras apskaičiuodamas poreikį šiems metams, vertino ne 2018 metų duomenis, o 2017-ųjų, be to, daug ką daro rankiniu būdu, todėl išauga klaidų tikimybė.

Tai lemia, kad neįgalieji nėra laiku aprūpinami jiems reikalingomis priemonėmis. Pavyzdžiui, mechaninėmis Brailio rašomosiomis mašinėlėmis asmuo turi būti aprūpintas prašymo pateikimo dieną, o diktofonais – per 10 darbo dienų, tačiau dėl netinkamo planavimo žmonės su negalia yra verčiami laukti.

Sumokėjo už neatliktus darbus

Vidaus audito metu išaiškėjo ir faktas, kad Techninės pagalbos neįgaliesiems centras sumokėjo paslaugas teikusiai įmonei už Techninės pagalbos priemonių apskaitos informacinės sistemos vystymo darbus, nors ne visi darbai buvo atlikti.

Centras pirko šios sistemos priežiūros, administravimo, konsultavimo ir vystymo paslaugas. Šios paslaugos iš viso kainavo apie 36,7 tūkst. eurų, tačiau auditoriai nustatė, kad ne visi darbai buvo atlikti. Pavyzdžiui, nebuvo užtikrintas mokamų kompensacijų eksportas SEPA formatu tiesiai į banko savitarną suformuojant mokėjimo pavedimą, nebuvo sukurtos sąlygos automatiškai ištrinti besidubliuojančius gyventojų prašymus sistemoje.

Komisijos nuomone, valstybei padaryta 3267 eurų žala. Likusios žalos dalies neįmanoma nustatyti, nes priimant darbus buvo mokama už 500 darbo valandų, neišskiriant kiekvienam darbui atlikto laiko, dėl šios priežasties neužtikrintas darbų atlikimo atsekamumas.

Konsultuoja mokamu trumpuoju numeriu, nemokamo – nėra

Komisijos išvadose bei vidaus audito ataskaitoje konstatuota, kad centras nederindamas su ministerija įsivedė gyventojų konsultacijoms skirtą trumpąjį telefono numerį 19989.

Konsultacijos trumpuoju telefono numeriu gyventojams kainuoja po 9 euro centus už minutę pagal operatoriaus nustatytus įkainius, nors turėtų būti nemokamos. Įvedus penkiaženklį numerį mėnesinis mokestis padidėjo dvigubai – nuo 159,5 iki 298,5 eurų.

Komisija rekomendavo šalia trumpojo telefono numerio visur nurodyti alternatyvų ilgąjį numerį, kuriuo būtų galima prisiskambinti iš užsienio ir kuriuo skambinant būtų taikomas tarifas, numatytas vartotojų turimame plane, kai skambinama į kitą tinklą. Taip pat pasiūlyta ieškoti galimybės konsultacijas teikti nemokamu numeriu.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite