Angle down Atgal

Neįgaliųjų padėtis Klaipėdoje: dar reikia padirbėti

„Į žmogų, turintį negalią, turėtume žiūrėti ne tik kaip į socialinių paslaugų gavėją, bet kaip į lygiavertį partnerį, į teisių turintį žmogų, kurio dalyvavimas aktualus skirtingose srityse: švietime, darbo rinkoje ir kitur“, - sako darbą pradėjusios naujos sudėties Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkė Jūratė Ruškė.

Naujos kadencijos tarybai pirmininkaujanti VšĮ „Likimo laiptai“ narė akcentavo, kad reikia orientuotis į šį besikeičiantį požiūrį ir stengtis neįgaliuosius kuo labiau įtraukti į visuomenės veiklas.

Pasak pašnekovės, skirtingas negalias turintys žmonės susiduria su skirtingais iššūkiais, tad šios kadencijos Neįgaliųjų reikalų taryboje bus svarstoma daug aktualių problemų.

Penktadienį vykusiame pirmajame posėdyje aptarti keli klausimai. Vienas jų - pavėžėjimo paslaugos neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms problemos. Uostamiestyje iki šiol nėra pritaikyto transporto, kuriuo vienu metu galėtų važiuoti didesnis žmonių su vežimėliais skaičius. Pavyzdžiui, socialinis taksi gali vežti vieną ar du judėjimo negalią turinčius žmones, tad kyla problemų, jeigu organizacija nori vienu metu kur nors nuvežti dešimt ar daugiau žmonių.

Kita problema - jau patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros 2017-2030 metų strategija. Pasak J. Ruškės, joje nėra strateginių tikslų, kuriais būtų siekiama skatinti neįgaliųjų dalyvavimą kultūriniame gyvenime, neatlikta ir neįgaliųjų poreikių analizė. Ketinama kreiptis į Savivaldybę su siūlymais pakoreguoti ar papildyti minėtą strategiją.

Dar vienas aktualus klausimas - lygios galimybės balsuoti asmenims, turintiems negalią.

„Norisi, kad būtų iš tikrųjų lygios galimybės. Kai kuriose rinkimų apylinkėse, nors jos ir skelbiasi, kad yra pritaikytos neįgaliesiems, galima rasti trūkumų, pavyzdžiui, per aukštas stalas ir panašiai“, - sakė J. Ruškė.

Tarybos pirmininkės pavaduotoja, Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė pasiūlė artėjant kitiems rinkimams neįgaliųjų atstovams iš anksto aplankyti apylinkes, kurios jiems pritaikytos, ir įvertinti, ar yra trūkumų.

„Reikia, kad patys neįgalieji objektyviai įvertintų ir pasakytų, ar viskas gerai, ar per aukštai, ar nepatogu“, - sakė A. Liesytė.

VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro vadovė Daina Vitkauskienė pasidžiaugė, kad bent jau aklųjų problema dėl balsavimo pradėta spręsti.

„Per prezidento rinkimus pirmą kartą buvo biuletenis Brailio raštu. Šauniai padaryta, tik neaišku, kiek neregių žinojo apie tokią galimybę, ne visiems buvo pasiūlyta“, - kalbėjo D. Vitkauskienė.

Nuspręsta paruošti kreipimąsi su siūlymais Klaipėdos miesto rinkimų komisijai.

„Ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje neįgalieji neturi ne tik lygių galimybių, bet ir lygių teisių, nesvarbu, ar kalbėtume apie dalyvavimą darbo rinkoje, švietimo sistemoje ar tiesiog apie laisvalaikį. Norėtųsi Klaipėdoje matyti negalią turinčius žmones, visavertiškai įsiliejusius į skirtingas socialinio dalyvavimo sritis kiek įmanoma daugiau“, - sakė naujoji Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkė J. Ruškė.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite