Angle down Atgal

Ne vyšnia ir ne sakura, tačiau pavasarį apsipila baltų žiedų kekėmis. Kas?

Ar nė karto jums neiškilo klausimas, kas gi baltais žiedais apsipylęs boluoja pomiškyje artėjant plentu nuo Šilutės Pagėgių link? Man pasidarė smalsu. Gal todėl, kad gimiau ir augau miško vienkiemyje, tačiau Žemaitijos miškuose tokio augalo nebuvau pastebėjęs…

Tai kokie čia krūmai taip gausiai kas pavasarį apsipila baltais žiedais?

Paslaptingoji medlieva

Pasirodo, klausimas ne iš lengvųjų, mat tų augalų ne kiekvienoje pamiškėje ar krūmyne ir išvysi. Tuo labiau, kad augalas skirtinguose Lietuvos kraštuose ir kitaip vadinamas.

Surasti atsakymą padėjo aktyvi gamtos fotografė, Žemaitkiemio girininko Vaclovo Šertvyčio žmona Laima. Kai jai nusiunčiau augalo nuotrauką, netruko atskrieti atsakymas: „Vyras sako, kad panašu į pas mus vadinamas karentas, o tiksliau – tai medlieva…“

Dar iš ponios Laimos išgirdau, kad šių augalų natūraliai ne visur auga. Gausiau jų esama apie Pagėgius, Plaškius. Galbūt šie augalai paplito iš Rytų Prūsijos parkų, mat jie yra atvežtiniai, miškininkų nelabai ir mėgstami… Tuo labiau, kad varpinė medlieva (Amelanchier spicata) 2016 m. aplinkos ministro įsakymu įrašyta į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.

Apie pirmą kartą išgirstas medlievas pasiteiravau ir savo kraštiečio, miškininkystės technikumą baigusio Audriaus Šikšniaus. Pasirodo, jam šie krūmai (kartais susiformuoja ir nemenki pavieniai medžiai) labiau žinomi kitu pavadinimu – amelianka, ameliankis. „Kai per paskaitas nueidavome į Girionių parką, dendrologė pykdavo, kad iš įvairių Lietuvos vietovių suvažiavę studentai ameliankį vadindavo karinta…“

Tiesa, praėjus gal 10 metų, senuose dendrologijos vadovėliuose ameliankiu vadintas augalas pervadintas medlieva. Nežiūrint to, kai kas šiuos dekoratyvius krūmus tebevadina ir karintu, ir ameliankiu, tik, va, lucės pavadinimas šiuose kraštuose visai negirdėtas.

Augalas iš Šiaurės Amerikos

Vilniaus universiteto botanikos sodo interneto svetainėje skelbiama, kad Botanikos parko dendrologijos skyriaus kolekcijoje auginamos 9 rūšių medlievos ir 5 jų varietetai (kuratorės G. Jurkevičienė ir V. Guseva).

Medlievos šioje interneto svetainėje apibūdinamos taip: lapus metantis aukštas siauras krūmas arba medis iki 10 m aukščio, daugiakamienis. Jauni ūgliai švelniai plaukuoti, žievė lygi, pilkai ruda. Laja netaisyklingai rutuliška.
Lapai elipsiški, viršūnė smaila, 4,5 – 8,5 cm ilgio, nuo 2 iki 5 cm pločio, dantytu pakraščiu; lapo pamatas apvalus arba nežymiai širdiškas. Balti kvapūs žiedai po 6-10 skleidžiasi kekėmis, žydi balandžio antroje pusėje – gegužės mėn.

Svetainėje Manoukis.lt pastebima, kad erškėtinių šeimai priklausančios medlievos (Amelanchier) dėl skanių, vertingų vaisių nuo seno augintos Lietuvoje mėgėjų sodeliuose ir vadintos korintais ar ameliankiais. Uogų skonis primena vaivorus ar šilauoges, tačiau, palyginti su šilauogėmis, medlievos visiškai nereiklios dirvai (nereikalauja rūgštaus substrato), ištvermingos žiemą, gali ištverti net -40 °C šaltį, pavasarį pakenčia apie -7 °C šalnas, atsparios ligoms ir kenkėjams.
AgroZinios.lt skelbia, kad medlieva Lietuvoje yra gerokai primirštas ir nuvertintas augalas. Šiaurės Amerikoje, iš kur medlieva kilusi, ji yra populiari ir auginama pramoniniu būdu. Nereikli dirvai, atspari šalčiams ir prastoms sąlygoms, greitai auga, užaugina daug ir skanių uogų, tad augalas ir pas mus galėtų tapti pramoniniu ar bent jau labiau populiariu sodo augalu.

Brandina skanias uogas

Dar skelbiama, jog medlievų vaisiai – melsvai juodos, sultingos, saldžios, ovališkos uogos, kurios sunoksta liepos mėnesį. Jos tinka valgyti, naudojamos kulinarijoje.

Tiesa, svarbu medlievų uogų nesupainioti su miške augančių šaltekšnių uogomis. Jos nuodingos, jų paskanavus gali pradėti pykinti, paleisti vidurius. Šaltekšnio uogos minimos tarp nuodingiausių Lietuvoje randamų uogų. Tuo tarpu ragavusieji medlievų uogų tikina, jog šios mažos, bet labai gardžios, primenančios vaivorų skonį.
Lietuvoje įvairių rūšių medlievos auginamos soduose, skveruose, parkuose. Ištisa šių augalų juosta skiria Šilutės ligoninės teritoriją palei kelią Šilutės stadiono link. Anot A. Šikšniaus, šių krūmų ir net didelių medžių gausu Juknaičiuose. Nepatogumas, kad prisikirtus skanių šio augalo nuogų pamėlynuoja ir lūpos, ir dantys…

Užtat augalo lapai, žievė, o ypač vaisiai turi vaistinių savybių. Uogų sultimis gydomi virškinimo sutrikimai, skalaujama ryklė peršalus ar pasitaikius dantenų uždegimui.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite