Naujovė Kuršėnų Daugėlių mokyklos valgykloje – Švediškas stalas

Šiauliai
Vardenis Pavardenis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siekdama įgyvendinti maisto švaistymo mažinimo priemones bei užtikrinti tinkamą vaikų maitinimo organizavimą mokyklose ir kituose vaikų kolektyvuose, pateikė švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo rekomendacijos.

Švediški stalai gana populiarūs. Jų principo privalumai:

1. Vaikai turi galimybę rinktis: gali pasirinkti tik tam tikrą maistą, pvz., tik daržovių ar vaisių salotas, tik sriubą ar tik mėgstamą karštą patiekalą, su garnyru ar be jo.

2. Vaikai turi galimybę patys įsidėti maisto ir gali pasirinkti valgyti daržoves, vaisius ar kitus patiekalus, kurie jam patinka; pvz., vaikas gali įsidėti tik vienos rūšies daržovių salotų, jas suvalgęs pakartoti ar pasirinkti kitos rūšies daržovių salotas, gali pats „susikomplektuoti“ sau norimą patiekalą – pvz., valgyti tik daržoves su ryžiais ar mėsą su daržovių salotomis ir pan.

3. Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori. Jie gali įsidėti mažiau ar daugiau daržovių salotų, garnyro ar įsipilti norimą kiekį sriubos, turi galimybę pakartotinai įsidėti tiek maisto, kiek jo suvalgys, todėl švaistoma mažiau maisto.

4. Vaikai tampa savarankiškesni – patys įsideda maisto, priima sprendimą, ką nori valgyti, ir tai daro sąmoningai, niekieno neverčiami.

5. Gerėja vaikų valgymo kultūra: galimybė rinktis bei skanus ir estetiškai patiektas maistas lavina vaikų skonį, padeda gerinti maisto vartojimo bei sveikos mitybos įpročius.

6. Maloni aplinka, skanus maistas gerina vaikų socialinius įgūdžius – atsiranda pagarba maistui, jis mažiau švaistomas.

7. Mažėja socialinė atskirtis: visi vaikai turi vienodą galimybę pasirinkti maistą, kartu valgyti ir bendrauti.

8. Jei vaikai, gaunantys nemokamą maitinimą, nesuvalgo viso maisto, pvz., lieka sriubos, daržovių ar karštų patiekalų, gali būti sudaryta galimybė pasirinkti šiuos patiekalus kitiems vaikams, kad visi norintys galėtų pavalgyti ir taip būtų suvartojamas visas paruoštas maistas.

9. Patraukliai atrodantis ir skanus maistas skatina vaikus eiti valgyti į valgyklas, o ne į kitas maitinimo ar prekybos įmones, kuriose yra nemažas sveikatai nepalankių maisto produktų pasirinkimas.

10. Didėja atsakomybė už nesuvalgytą maistą, ugdomas maisto atliekų savitvarkos gebėjimas, nes vaikai pratinami savarankiškai sutvarkyti nesuvalgytą maistą: išvalyti maisto atliekas iš lėkščių bei atskirai jas sudėti į tam skirtas talpas, atskirai padėti nešvarius įrankius.


Džiuginantys pokyčiai įvyko ir Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių pagrindinėje mokykloje. Valgyklos vedėja Jūratė Smilingienė, kartu su kolektyvu, nesunkiai pritaikė švediško stalo principą mokyklos valgykloje. Šioje valgykloje maistas visada buvo įvairus, sveikas ir skanus, tačiau dabar vaikai gali patys prisidėti prie savo pietų organizavimo. Mokyklos visuomenės sveikatos specialistė diskutavo su valgyklos darbuotojais ir sužinojo, kad vaikai pasidarė sąmoningesni ir prieš prisidėdami sklidinas lėkštes maisto, pagalvoja ar pavyks viską suvalgyti, o gal bus per daug ir teks išmesti. Kaip teigia Jūratė, vyresni vaikai yra maitinami remiantis pilnu švediško stalo principu, o mažieji – daliniu, tačiau nuo kitų metų planuojama, kad visi mokiniai maitinsis pilno švediško stalo principu.


Informacija parengta remiantis www.sam.lt

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Lina Murnikaitė