Veidotyra ir psichologija – galinga metodika

Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje viešėjo veidotyrininkas, fotografas, keliautojas ir asmeninio ugdymo konsultantas Tomas Saparis. Veidų analize susidomėjęs dar besimokydamas Daugėlių vidurinėje mokykloje (Kuršėnuose), vyras po susitikimo sulaukė būrio merginų ir moterų, norinčių profesionalaus veido nuskaitymo bei patarimų.

Stebėti veidus pradėjo dar mokykloje

Tomas Saparis turi daug veiklų, besiremiančių dalykais, kuriuos jam teko studijuoti: ekonomika, veidoskaita, santykių psichologija ir psichosomatika. Vyras ne tik domisi psichoterapija, praktikuoja jogą, daug keliauja, fotografuoja, mokosi medicinos, bet šiuo metu daugiausiai laiko skiria asmeninėms konsultacijoms. Per konsultacijas žmonių santykių, porų suderinamumo, sveikatos, finansų ir karjeros klausimais pasitelkiamos ir veidoskaitos žinios.

Pasak T. Sapario, veidas apie žmogų gali pasakyti žymiai daugiau nei mes įsivaizduojame. Atidžiai pažvelgus į jo bruožus, galima ne tik nuspėti žmogaus charakterį, bet ir pamatyti asmens patirtas emocines ar fizines traumas.

Populiarios feisbuko grupės „Psichologija. Santykiai. Gyvenimas“ įkūrėjas prisiminė, kad žmonių veidų analize susidomėjo savisaugos tikslais, dar besimokydamas Daugėlių vidurinėje mokykloje (Šiaulių r.).

„Šioje mokykloje buvo nemažai mokinių iš tuomečių Kuršėnų vaikų globos namų. Su jais nebuvo paprasta sutarti. Tie vaikai, užaugę be meilės ir šilumos, buvo kažkokie laukinukai. Kai kurie – jau pabuvoję nepilnamečių kolonijoje, todėl tikrai tekdavo jų vengti ir stengtis neužkliūti, nes buvo didelė tikimybė gauti į kailį. Tuo laiku kažkur radau ir perskaičiau knygą apie žmogaus kūno kalbą bei charakterio bruožus, atsispindinčius veide. Tai labai užkabino. O svarbiausia – padėjo man mokykloje pažinti žmones. Stebėdavau kitus ir darydavau išvadas: su kuo galima draugauti, su kuo – ne, kas tik kalba, bet nesiima veiksmų, o ko reikia vengti iš tolo.“

Veido analizės gali išmokti kiekvienas

Toliau gilinantis į veidotyrą, po pagrindinių studijų sekė įvairūs mokymai, kursai, seminarai Lietuvoje ir užsienyje.

„Veidotyra, kitaip vadinama veidoskaita, yra labai įdomi metodika, leidžianti itin greitai nustatyti žmogaus asmenybės tipą, dominuojančius charakterio bruožus, emocinę būseną, tam tikras ligas ar negalavimus, – pasakojo saviugdos konsultantas. – Šis būdas padeda greičiau pažinti žmogų bei efektyviau išspręsti iškilusias problemas. Ilgą laiką stebėjau žmones, bendravau su jais ir bandžiau suprasti, kodėl vieniems sekasi, o kitiems ne. Norėjosi suvokti, kodėl vieni nuolat silpni ir sergantys, o kiti turi daugybę gyvybinės energijos. Buvo įdomu gilintis, kodėl vienas žmogus yra labai greitas ir nuolat užsidegęs, o kitas – visiškai apatiškas ir melancholiškas. Sujungus turimas žinias ir praktikas, per keletą sekundžių galima atsakyti į visus šiuos klausimus ir dar daugiau.“

Pasak T. Sapario, veido analizės mokslą greičiau įsisavina empatiški ir jautrūs žmonės, tačiau įsigilinęs į šią metodiką, ją gali perprasti kiekvienas: „Pagrindinis šio metodo dalykas – ilga praktika, be kurios teorinės žinios bus tiesiog nepritaikomos. Manau, beveik kiekvienas gali to išmokti, tik ne kiekvienam pavyksta pritaikyti tai praktiškai.“

Visiems, besidomintiems šia sritimi, Tomas labai rekomendavo perskaityti, jo nuomone, geriausio Lietuvoje veidoskaitininko Žydrūno Sadausko knygą „Veidoskaita. Praktinis vadovas“.

Tinka ir poroms, ir versle

Asmeninio ugdymo treneris džiaugiasi, kad gebėjimą skaityti iš žmonių veidų galima plačiai panaudoti. Tomui tai ypač praverčia žmonių, porų ir verslo konsultavime. Dažnai jam tenka dalyvauti ir darbuotojų atrankose, padedant darbdaviams atsirinkti gabiausius darbuotojus.

T. Sapario teigimu, jis gali greitai nustatyti, ar žmogus smulkmeniškas, ar nekreipiantis dėmesio į detales, intravertas ar daug bendraujantis, turintis labai aiškią nuomonę ar ją lengvai keičiantis.

„Emocinės patirtys, fizinės traumos gali būti matomos 1–2 metų tikslumu. Polinkis priklausomybėms, ligos, pagrindinių organų veikla, charakterio savybės, jautrumas, aktyvumas – visa tai galima itin greitai diagnozuoti iš atskirų žmogaus veido bruožų ir detalių. Žmogaus veidas parodo jo stipriąsias ir silpnąsias savybes, o tai pasitarnauja, ieškant tinkamiausios profesinės krypties ar siekiant kurti tvirtus ryšius su aplinkiniais. Sujungus veidoskaitos žinias su kitomis, galima itin tiksliai nustatyti, kokia veikla labiausiai tinka žmogui, koks partneris tinkamiausias gyvenime“, – aiškino lektorius.

Raukšlės atsiranda ne tik nuo senatvės

Saviugdos konsultantas mielai pataria, ko konkrečiam žmogui reikėtų vengti, kad nešvaistytų savo energijos, kokie dalykai jį paskatintų geriau jaustis.

„Trumpai kalbant, veidotyra ir psichologija – tai labai galinga metodika. Tereikia naudoti pagal paskirtį ir nedaryti išvadų iš vieno žmogaus bruožo“, – sakė jis.

T. Saparis kalbėjo nenorintis atskleisti pernelyg daug veidoskaitos paslapčių, nes neįgudęs žmogus gali savaip interpretuoti informaciją ir imti klijuoti kitiems etiketes. Vis dėlto, susitikime jis pasidalino keletu savo darbo subtilybių.

„Paprastai kalbant, žmogaus kietieji audiniai – kaulai – formuojasi labai lėtai ir ilgai. Gyvenimo eigoje jie keičiasi, bet labai vangiai. Pavyzdžiui, nosis auga visą gyvenimą, o minkštieji veido audiniai – raumenys, oda, raukšlės – susidaro gana greitai, per metus ar mėnesius. Tad jeigu žmogus kokius penkerius metus yra labai piktas, įtūžęs ir visa tai laiko viduje, kiekvienas, net ir neturintis bazinių veidoskaitos žinių, gali matyti veide besiformuojančias ar jau susiformavusias raukšles kaktoje, nosies šonuose, lūpų kampučiuose. Tie, kas moka skaityti iš veido, sujungia daug skirtingų parametrų į bendrą visumą ir gauna labai aiškų atsakymą apie emocinę žmogaus būseną“, – sakė jis.

Trys lygiai veido skaitymui

Anot T. Sapario, veidas paprastai nuskaitomas trimis lygmenimis. Viršutinė veido dalis nuo viršugalvio iki antakių byloja apie žmogaus intelektą. Kuo aukštesnė ir atviresnė kakta, tuo asmuo protingesnis, linkęs mąstyti, analizuoti, dirbti protinį darbą.

„Mūsų prezidentas Gitanas Nausėda, aukštą kaktą turintis žmogus, ilgą laiką buvo žymus banko analitikas, šis darbas jam sekėsi. Veido dalis nuo antakių iki lūpų rodo žmogaus kūrybiškumą ir praktiškumą. Jeigu nosis ilga, jos kuprelė siaura, – tai labai kūrybiškas ir meniškas žmogus. Trumpa ir storesnė nosis rodo žmogaus praktiškumą, tvirtą stovėjimą ant žemės. Polinkį į smalsumą išduoda truputį riesta nosytė. Apatinės veido dalies forma simbolizuoja žmogaus sugebėjimą vadovauti ir lyderiauti. Kuo platesnis ir bukesnis smakras, tuo šios savybės stipresnės. Jei žmogaus smakras smailus ir smulkus, tai jis nemėgsta valdyti, mieliau vykdo kitų nurodymus“, – dalijosi veidotyrininkas ir pateikė Rusijos ir JAV prezidentų pavyzdžius, kaip plačių smakrų lyderius, nepaisančius kitų nuomonės.

Naujasis popiežius tinkamas

Išrinkus naują popiežių Leoną XIV, T. Sapario žurnalistai iškart prašė apibūdinti jį iš veido bruožų. Veidoskaitininko nuomone, naujasis popiežius – intelektualus, linkęs į praktiškumą, vadovo savybių turintis žmogus, – būtent toks, kokio reikia šioms pareigoms.

Tiesa, konsultantas, turintis daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose, priduria, kad pats nemoko kitų skaityti iš veido, o tik veda konsultacijas ir suteikia žmonėms informacijos apie tai, ką veidas pasako apie juos.

„Yra gerų mokytojų, kurie tuo užsiima, todėl žmones nukreipiu pas juos. Manau, kad reikia labai atsakingai pasirinkti, kam galima suteikti tokių žinių, o kas jas gali panaudoti negeriems tikslams.“