Trečią savaitę vandenynu irkluojantis A. Mockus – apie atotrūkį nuo kranto, įrangos problemas ir gyvūnų palydą

Trečią savaitę vandenynu irkluojantis Aurimas Mockus įveikė pirmąjį kelionės etapą – atitrūko nuo San Diego (JAV) krantų ir link Meksikos jį nešusios Kalifornijos srovės. Keliautojas dalijasi pirmųjų dienų atviruose vandenyse įspūdžiais, užklupusiomis problemomis ir tolimesniu kelionės planu.

Aurimas Mockus irkline valtimi plaukia nuo San Diego (JAV) iki Brisbano (Australijoje). Tai padaręs, jis taps istorijos dalimi – pirmuoju žmogumi pasaulyje valtimi Ramųjį vandenyną įvykusiu šiuo maršrutu.

„Per pirmąsias tris paras miegojau tik kokias 5 valandas ir turėjau kelias valandas laisvo laiko – teko irkluoti po 22 valandas tam, kad nepalankus vėjas neparneštų atgal į krantą. Nebuvo daug laiko poilsiui, nes reikėjo stengtis maksimaliai atitrūkti nuo kranto, kad pasiekčiau neutralius vandenis ir susikurčiau rezervą. O šis rezervas buvo reikalingas tam, kad naktį ar poilsio metu pučiantis stiprus vėjas valties nenuneštų prie Meksikos krantų. Tai pavyko padaryti, bet prireikė didelių pastangų, nes pūtė stiprus ne itin palankus vėjas – dėl to teko daryti šiokį tokį lanką į Šiaurę, todėl stebintiems mano garmino nuorodą galėjo susidaryti įspūdis, kad grįžtu į Los Angeles“, – pasakoja A. Mockus.

Jis tęsia, kad tomis pirmosiomis irklavimo dienomis užklupo ir pirmosios problemos – kūno skausmai, žaizdos ir ant rankų susiformavusios pūslės. Tačiau, kaip sako pats keliautojas, po pirmosios paros jis nieko nebejautė: „Kai stresinėje situacijoje įjungi išgyvenimo režimą, kai supranti, kad turi irkluoti iš visų jėgų ir kitaip nieko nebus, imi ir irkluoji, pamiršęs visa kita. Pirmą parą dar buvau užsidėjęs pirštines, bet antrą parą aš jas nusiėmiau. Iki dabar irkluoju be pirštinių ir suprantu, kad man jų nebereikės, nes rankos jau adaptavosi prie krūvio.“

Ištrūko iš Kalifornijos srovės

Vandenynu irkluojantis A. Mockus pasakoja, kad nutolus nuo kranto prieš akis laukė ne ką lengvesnės dvi savaitės – reikėjo ištrūkti iš Kalifornijos srovės.

„Nuo momento, kai nutolau nuo kranto iki kol kirtau Gvadalupės salą, praėjo dvi savaitės, per kurias taip pat buvo mažai miego. Bet planas buvo žinomas iš anksto, nes norint ištrūkti iš Kalifornijos srovės, reikia kirsti šią salą. Pirminis sumanymas buvo irkluoti per šios salos vakarinį krantą, tačiau planas pasikeitė dėl nepalankaus vėjo, kuris nešė mane link žemės, todėl plaukiau per rytinį krantą. Plaukimo metu „užlindęs“ už jo, apsisaugojau ir nuo nepalankaus vėjo, vėliau pavyko pasigauti stiprų šiaurinį vėją, jau palankų man. Tai padėjo sėkmingai kirsti šią salą ir nutolti nuo jos, o tuo pačiu ištrūkti ir iš Kalifornijos srovės“, – teigia keliautojas.

Jis tęsia, kad nuo Gvadalupės salos per kelias dienas jam pavyko atitrūkti daugiau nei 150 jūrmylių. Prie to prisidėjo ir pasiektas asmeninis irklavimo rekordas – per parą įveiktos 62 jūrmylės su 2,55 mazgo vidutiniu greičiu. Tai keliautojas vertina labai pozityviai, bet pats sau primena, kad dar labai daug vandens kelio priešaky.

Problemos vandenyne

Paklaustas, kas laukia toliau, A. Mockus pasakoja:

„Sekantis kelionės etapas – išsilaikyti Šiaurės pusiaujo srovėje, kurią pavyko pasiekti ištrūkus iš Kalifornijos srovės, o tai darant kaip įmanoma geriau rūpintis įranga, kad ši nepavestų. Mat tokių ženklų buvo: jau turėjau problemų su vienu ličio jonų akumuliatoriumi, kuris buvo beveik visiškai nusėdęs, bet netikėtai atsigavo. Tačiau dabar su abiem akumuliatoriais esu atsargesnis, nes jie neužkrauna pakankamai energijos, todėl riboju palydovinio interneto, autopiloto naudojimą, kad juos tausočiau, nes kelias dar ilgas ir negaliu leisti sau likti be įrangai gyvybę teikiančių akumuliatorių.“

Jis tęsia, kad teko susidurti ir su daugiau problemų – šiek tiek strigo autopiloto mechanizmas, kėdutės guolius reikėjo keisti į nerūdijančio plieno, kojų atrama ėmė klibėti. Kaip sako A. Mockus – savos problemėlės, bet viskas išsprendžiama. 

Keliautojas pasakoja, kad vandenyne lydėjo ne tik problemos, bet ir malonūs nutikimai:

„Prie San Diego krantų visą savaitę mane dideliais būriais lydėjo delfinai ir ruoniai, naktimis girdėjau šalia nardančius banginius, bet naktį nelabai kas matosi daugiau kaip keliasdešimt metrų nuo valties, tad savo akimis jų nemačiau, tikiuosi, dar tam pasitaikys proga“.

Kaip stebėti kelionę?

Keliautojas primena, kad įspūdžiais apie tolimesnius įvykius ir įsimintinais kelionės momentais jis reguliariai dalijasi savo socialinių tinklų (FB, IG) paskyrose. O savo „YouTube“ kanale (Aurimas Mockus), kai tik leidžia palydovinio interneto galimybės, su sekėjais bendrauja tiesioginių transliacijų metu.

Apie Aurimą Mockų ir jo plaukimą:

Keliautojas Aurimas Mockus 2024 m. rugsėjį pradės unikalią kelionę: vienviete irkline valtimi plauks per Ramųjį vandenyną nuo San Diego (JAV, Kalifornija) iki Brisbano (Australija) ir sieks tapti pirmuoju tai padariusiu žmogumi pasaulyje. Ši kelionė unikali ne tik savo maršrutu, bet ir misija. Per didžiausią pasaulio vandenyną Aurimas plukdys labai svarbią žinutę – „Lithuania stands together“. Ja siekiama pagerbti kare mirusius ukrainiečius ir priminti pasauliui, kad negalime nustoti padėti šaliai, kuri kovoja už mūsų visų laisvę.