Teismas neleido seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamam K. Bartoševičiui išvykti į užsienį

Panevėžio apygardos teismas pirmadienį nutarė netenkinti seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus gynėjo prašymo išleisti jo ginamąjį į kelionę už Lietuvos ribų.

Kaip Eltą informavo Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė, K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas minėtą prašymą teismui pateikė birželio 3 dieną. 

„Jame nurodoma, kad kaltinamasis norėtų nuo birželio 8 d. iki liepos 8 d. vykti į dvi Europos Sąjungos šalis – Lenkiją ir Rumuniją“, – nurodė teismo atstovė.

Teismas, atmesdamas šį prašymą, priminė, kad šiuo metu K. Bartoševičiaus bylos nagrinėjimas yra baigtas, teismas yra išėjęs rašyti nuosprendžio, kurį planuoja skelbti liepos 10 d. 

„Prašyme nurodytas kaltinamojo grįžimo į Lietuvą laikas beveik sutampa su nuosprendžio paskelbimo data, o tai, teismo nuomone, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms kelionėje, gali tapti kliūtimi kaltinamajam atvykti jo išklausyti“, – teismo sprendimo motyvus citavo J. Gudelienė.

Anot jos, teismas pažymėjo ir tai, kad prašyme nėra pateikta duomenų, kad ši kelionė K. Bartoševičiui yra būtina.

„Kaltinamojo gynėjo nurodyta kelionės priežastis – turizmas, planuojama kelionės trukmė, grįžimo laikas, taip pat asmens dokumento K. Bartoševičiui grąžinimas, įvertinus kaltinamojo procesinį statusą, gali sutrukdyti teisingumo vykdymui ir neužtikrinti baudžiamojo proceso tikslų“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis yra neskundžiama.

K. Bartoševičius teismo jį išleisti į užsienį prašė ir anksčiau, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas.

Kaltinamasis siekia išteisinimo

Teismas K. Bartoševičiaus baudžiamąją bylą baigė nagrinėti gegužės 29 d. 

Tądien, po teismo posėdžio, kaltinamasis žurnalistams sakė byloje matantis „baltų dėmių“.

„Byloje yra daug baltų dėmių. (...) Jei visuomenė žinotų bylos turinį, turbūt būtų visiems aišku, kad neatsakytų klausimų yra labai daug“, – žurnalistams teisme sakė K. Bartoševičius.

„Mes iš tikrųjų taip ir neturime susirašinėjimo, kurio prašėme teismo gauti. Yra neapklaustas vienas iš svarbiausių liudytojų“, – pridūrė kaltinamasis.

Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas K. Bartoševičius tvirtino siekiantis išteisinimo.

„Aš nuo pat pirmo momento pasakiau, kad aš esu nekaltas ir šitie kaltinimai man yra nepagrįsti“, – akcentavo vyras.

Prašo skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę

Vasarį vykusiame posėdyje prokuroras Donatas Skrebiškis paprašė teismo pripažinti eksparlamentarą K. Bartoševičių kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir skirti jam realią 10 metų laisvės atėmimo bausmę.  

Taip pat kaltinamajam siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – po laisvės bausmės atlikimo uždrausti penkerius metus dirbti su mažamečiais ir nepilnamečiais vaikais.

Prokuratūra siekia, kad 37 metų K. Bartoševičius būtų pripažintas kaltu dėl dviejų vaikų seksualinio prievartavimo epizodų, keturių epizodų dėl jaunesnių negu 16 metų amžiaus asmenų tvirkinimo ir keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo. 

Teisėsauga nurodo, kad nusikaltimai padaryti, einant Seimo nario pareigas

ELTA primena, kad 2023 m. liepą baigtas ikiteisminis tyrimas buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus atžvilgiu, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui. 

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

K. Bartoševičius savo kaltę neigia.

Portalas „delfi“ skelbė, kad galimi nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Viešai skelbiama, kad 2012-2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi, 2018-2019 m. jis buvo Kauno Veršvų gimnazijos mokytoju.