Penktadienį Kaune, įtariama, užsidegus ličio baterijai „Ekobazėje“ kilęs gaisras užgesintas (papildyta)

Kauno rajone, Dievogaloje, esančioje atliekų tvarkymo įmonėje „Ekobazė“ penktadienio vakarą kilo gaisras, įtariama, dėl tarp atliekų patekusios ličio jonų baterijos, vėlai vakare jis operatyviai užgesintas, pranešė policija.

Įtariama, kad gaisras galėjo kilti dėl tarp atliekų patekusios ličio jonų baterijos.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), penktadienį, 19.37 val., gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Stiklių gatvėje, dega atliekų tvarkymo įmonė.

Gaisras kilo kietojo atgautojo kuro (KAK) sandėliavimo zonoje.

Atvykus ugniagesiams, 50x40 metrų dydžio (plieninio karkaso, apskardintas, stogas dengtas skarda ir tentu) atliekų rūšiavimo pastatas degė atvira liepsna. Pastato viduje apdegė stovėję presai, apdegė ir buvo sulieta vandeniu apie 400–500 m³ sukrautų šiukšlių, apdegė pastato stogo konstrukcija.

Pasak „Ekobazės“ direktorės Marinos Curko-Notkuvienės, į įvykio vietą nedelsiant iškviestos specialiosios tarnybos, kurios užtikrino efektyvų gesinimo procesą. 

„Incidento metu nukentėjusių žmonių nėra, o gaisras nesukėlė grėsmės aplinkinėms teritorijoms“, – įmonės pranešime teigė ji.

Įmonės teigimu, ši situacija parodo problemą, kad gyventojai neatsakingai šalina elektroninius prietaisus ir baterijas kartu su pakuotės atliekomis, o tai kelia realią gaisrų riziką atliekų tvarkymo įmonėse.

ELTA primena, kad gegužę prokuratūroje buvo sudaryta darbo grupė, tirsianti pastaruoju metu Lietuvoje įsiplieskusius gaisrus, susijusius su atliekų perdirbimo sektoriumi. 

Tuomet Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tvirtino, kad nėra duomenų apie tai, jog pastaruoju metu Lietuvoje kilę gaisrai būtų susiję su galimais sabotažo atvejais.

PAGD direktorius Rentas Požėla Eltai teigė antrinantis NKVC – anot jo, kol kas, tiriant gaisrų aplinkybes, tyčinės nusikalstamos veikos požymių neįžvelgiama.

Ugniagesių vadovas savo ruožtu tvirtino manantis, kad, visų pirma, reikia priminti žmonės apie tai, jog savaime užsidegančių medžiagų mesti į bendras komunalines atliekas negalima. 

PAGD direktoriaus teigimu, tiriant vis pasikartojančių gaisrų priežastis, reikia taip pat įvertinti ir galimus atliekų tvarkymo technologijų gedimus. Pasak R. Požėlos, aptarus anksčiau minėtus aspektus, galima vertinti ir nusikaltimo galimybę.

Pastaruoju metu Lietuvoje kilo ne vienas didelio masto gaisras, tarp jų – balandžio pabaigoje Vilniuje, Jočionių gatvėje, kilęs gaisras „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje.