Kas antras Lietuvoje miršta dėl širdies ligų: kuo skiriamės nuo kitų valstybių ir kaip apsisaugoti?

Beveik kas antra mirtis Lietuvoje susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis – tai viena skaudžiausių, bet dažnai ignoruojamų šalies sveikatos sistemos realijų. Ekspertai sako: nors mirtingumas išlieka didelis, situacija gali keistis, jei daugiau dėmesio skirsime prevencijai, sveikam gyvenimo būdui ir reguliarų tikrinimąsi laikysime ne išimtimi, o įpročiu.

Remiantis Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausiai gyvybių Lietuvoje – su jomis siejama beveik pusė visų mirties atvejų. 2023 m. jos sudarė apie 48 proc. visų mirčių šalyje. Tai reiškia, kad širdies ligos nusineša daugiau gyvybių nei onkologinės ligos, nelaimingi atsitikimai ar kitos ūmios sveikatos būklės kartu sudėjus.

Pralaimime kovą prieš cholesterolį

Pasak draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo žalų skyriaus vadovės Irinos Paleckienės, širdies ligos nuosekliai išlieka tarp pagrindinių priežasčių, dėl kurių mokamos kritinių ligų išmokos.

„Dažniausiai susiduriame su infarktais ir insultais – tai išlieka pagrindinės priežastys, dėl kurių klientams skiriamos kritinių ligų išmokos. Dažnai klientai kreipiasi tik paūmėjus būklei. Kritinių ligų išmokas mokame tiek pagal asmens, tiek pagal sveikatos draudimą. Pastaruoju metu daugėja profilaktinių patikrų – žmonės tikrinasi širdį, darosi kraujo tyrimus ir lankosi pas kardiologus dar net nejausdami simptomų“, – sako I. Paleckienė.

Tą patvirtina ir sveikatos sprendimų centro „Antėja“ kardiologė Gabrielė Žemaitaitė. Anot jos, daugumos infarktų ar insultų galima išvengti, jei laiku atkreipiamas dėmesys į pagrindinius rizikos veiksnius. 

„Dažniausia priežastis – per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Kraujagyslėse besikaupiančios riebalinės medžiagos jas siaurina ir didina miokardo infarkto bei insulto riziką. Papildomą riziką kelia rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija – visa tai apsunkina širdies darbą“, – aiškina G. Žemaitaitė.

Gydymo išlaidos auga, bet didėja ir profilaktikos galimybės

Anot draudimo bendrovės BTA ekspertės, širdies ligos neapsiriboja tik kritiniais atvejais – jos vis dažniau atsispindi sveikatos draudimo paslaugų išlaidose. Vieno kliento gydymas gali kainuoti kelis šimtus eurų, o dažniausiai kompensuojamos paslaugos yra širdies echoskopija, krūvio testai, Holterio monitoravimas, vaistai ir reabilitacija.

„Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena brangiausių gydymo krypčių. Vis dėlto džiugina tai, kad vis daugiau klientų pradeda naudotis draudimu prevencijai – tikrinasi ne todėl, kad kažką skauda, o todėl, kad nori išvengti rimtų problemų ateityje“, – pabrėžia I. Paleckienė.

Profilaktikos svarbą akcentuoja ir gydytoja kardiologė. Jos teigimu, ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti žmogaus sveikatos būklę.

„Jei pacientas jaučia dusulį, spaudimą krūtinėje ar greitą nuovargį fizinio krūvio metu, tai aiškus signalas pasirodyti pas gydytoją. Laiku atlikta širdies echoskopija ar kiti tyrimai leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir sustabdyti ligos progresą“, – teigia G. Žemaitaitė.

Atsakomybę prisiima ir darbdaviai

Pastebima, kad prevencinė sveikatos priežiūra vis dažniau skatinama ir darbdavių iniciatyva. Anot I. Paleckienės, įmonės vis mažiau žiūri į sveikatos draudimą kaip į papildomą naudą – vis dažniau tai tampa priemone, realiai prisidedančia prie darbuotojų gerovės.

„Matome, kad įmonės siekia, jog darbuotojai profilaktiškai tikrintųsi, lankytųsi pas kardiologus, naudotų emocinės sveikatos paslaugas ar sporto programas. Tai jau nebe formali nauda, o investicija į ilgalaikę komandos sveikatą“, – sako I. Paleckienė.

Ekspertai sutaria – širdies ligos dažnai nėra lemtis, o pasekmė to, kaip gyvename. Profilaktiniai tyrimai, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir emocinės sveikatos priežiūra tampa realiais įrankiais, leidžiančiais išvengti ne tik ūmių būklių, bet ir ilgalaikių komplikacijų.

„Labai svarbu kuo anksčiau imtis priemonių – mesti rūkyti, mažinti svorį, daugiau judėti, sveikiau maitintis. Tokie sprendimai padeda ne tik išvengti širdies ligų progresavimo, bet ir apsaugo nuo infarkto ar insulto. Tai – mūsų pačių rankose“, – pabrėžia kardiologė G. Žemaitaitė.