Kritika Helovinui: raginama grįžti prie Vėlinių papročių

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kritikuoja Helovino sklaidą šalyje, ragina grįžti prie Vėlinių papročių ir siūlo alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją.

„Tai kas vyksta Lietuvoj, tai (Helovino šventės – BNS) yra daugiausiai komerciniai dalykai, tuščiaviduriai kažkokie veiksmai be jokios prasmės“, – trečiadienį Signatarų klubo spaudos konferencijoje sakė tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

„Mūsų Etninės kultūros globos taryba šiemet sumąstė, kad mes galėtume pasiūlyti atsvarą. Jeigu mokyklose sakoma, kad čia yra vaikams labai smagu, labai įdomu, tai mes galim kitus įdomius dalykus pasiūlyti, kurie būtų grindžiami mūsų senais papročiais ir gėrio siekiu“, – teigė ji.

Primindama papročius, taryba siūlo spalio–lapkričio mėnesiais skatinti vaikus ir jaunimą padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos, pagerbti protėvius ir kitas Lietuvai svarbias asmenybes rengiant išvykas, puošti aplinką rudens derliumi, organizuoti bendruomeninius renginius, rudeninį turgų, skatinti giminių bendravimą, šeimyninių ryšių stiprinimą ir gilintis į mirusiųjų pagerbimo papročių prasmę žmogaus gyvenime.

D. Urbanavičienė akcentavo, jog šiuo metu vaikams siūlomos Helovino pramogos prieštarauja ir šalyje įtvirtintoms teisinėms nuostatoms.

„Mes turime Lietuvoje nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos poveikio įstatymą, kuriame aiškiai įvardijama, kad smurtinių pobūdžiu pasižyminti, agresyvumą ir nepagarbą gyvybei skatinanti, baimę ir siaubą kelianti arba nusikalstamą veiklą modeliuojanti informacija yra kenksminga nepilnamečių dvasiniam, doroviniam vystymuisi“, – sakė D. Urbanavičienė.

„(Helovino renginiai – BNS) skatina polinkį imituoti tuos visus žiaurius veiksmus, nes jeigu dar už tai giriama, tai reiškia tai yra gerai. Galiausiai iš to susiklosto, kad mes visuomenėje ko gero turime vis augantį smurtą ir su tuo negalim susidoroti“, – teigė ji.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė taip pat atkreipė dėmesį į kuriamus dvigubus standartus mirties tema, kuomet vaikų nesivedama į laidotuves, tačiau jie dalyvauja Helovino šventėse.

„Atsiranda labai progresyvių mamų, kurios sako, kad veikus vesti į močiutės laidotuves – tiesiog traumuojame mes juos. Tuo tarpu pirmoką pasodinti, perrengti kažkokia baisia kauke, kur trykšta kraujas, yra viskas lyg ir normalu“, – sakė B. Valionytė.

Pasak EKGT nario Jono Vaiškūno, grįžimas prie Vėlinių papročių ir jų laikymasis – sisteminis klausimas, kurį turi išspręsti politikai.

„Mano pagrindinis akcentas būtų kreipimasis į Seimo narius, kad švietimo lygmenyje pirmiausia etnokultūra atsirastų, kad praeis dešimt metų ir vaikai žinotų, kad šituo laiku jokių tyčiojimusi iš mirties negali būti, kad tikrai spalio mėnuo yra vėlių mėnuo“, – sakė tarybos narys.

Jam antrino Nacionalinės švietimo tarybos pirmininkas Zenonas Andrulėnas, kurio nuomone švietimo ministerija turėtų mokyklos pateikti rekomendaciją įstaigose neorganizuoti Helovino veiklų.

„Turi būti aiški rekomendacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kad Helovino mokyklose neminėti, kitaip sakant nešvęsti. Nepasitikėti, kad mokykla pati, savarankiškai tėvai priims gerą sprendimą šiuo klausimu“, – teigė Z. Andrulėnas.

Helovinas – anglosaksiškų šalyse kilusi šventė, kai pažymimas gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribos simbolinis išnykimas. Ji švenčiama spalio 31 dieną – Visų šventųjų dienos išvakarėse.